Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Prisiminta ses. Joana Juozapaitytė
Joana Juozapaitytė-sesuo Paulė. Audronės Kosciuškienės archyvo nuotrauka

Prisiminta ses. Joana Juozapaitytė

Autorius Inesė Ratnikaitė
Šaltinis Bažnyčios žinios, Nr. 10 (346), 2010 05 31

 

Gegužės 7 d. Šiaulių rajono Voveriškių pagrindinėje mokykloje buvo surengtas kraštietės, slaptosios pedagogės ir slaptosios vienuolės Joanos Juozapaitytės-Jonės mirties 30-ųjų metinių paminėjimo vakaras. Renginio iniciatorė – sesuo eucharistietė, J. Juozapaitytės mokinė, Šiaulių universiteto docentė, dr. Danė Šlapkauskaitė SJE, organizatoriai – Voveriškių pagrindinės mokyklos bendruomenė.
1921 m. sausio 25 dieną Šiaulių valsčiuje, Voveriškių kaime gimusiai Joanai Juozapaitytei Dievo valia buvo lemta tapti kunigo jėzuito Pranciškaus Masilionio įsteigtos Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos pirmąją seserimi ir pirmąja generaline vyresniąja. Amžinųjų įžadų metu gauti vardai tuo metu būdavo slepiami, tad mažai kam buvo žinomas ir Eucharistinio Jėzaus Paulės vardas. Slaptasis vienuolynas įkurtas 1947-aisiais, gūdaus pokarinio sovietmečio metais, Šiauliuose. Čia gimė sprendimas įsteigti kongregaciją, čia buvo ir pirmieji seserų namai. Vėliau kelios seserys ir vyresnioji Jonė gyveno Kaune.
Generalinė vyresnioji turėjo daug pareigų ir dar daugiau rūpesčių. Ji ne tik privalėjo ugdyti jai patikėtas dvasios seseris – buvo nuolatos persekiojama sovietinių pareigūnų, turėjo slapstytis, patirti kratas. Savo pareigų naštą be jokios pertraukos Joana Juozapaitytė kantriai nešė trisdešimt trejus metus, iki pat mirties – per visą sovietmetį. Tai, pasak daugelio amžininkų, buvo tikras žygdarbis.
Į Voveriškių pagrindinėje mokykloje organizuotą Joanos Juozapaitytės mirties 30-ųjų metinių paminėjimo vakarą iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių nemažas būrys žmonių: J. Juozapaitytės giminaičiai, kiti artimieji, jos suburtos bendruomenės dvasios seserys, dvasininkai.

Renginį pradėjusi Voveriškių mokyklos direktorė Danguolė Tamutienė pasidžiaugė, kad Voveriškiai, besididžiuojantys šiame Lietuvos kampelyje gimusiais iškiliais žmonėmis, turi galimybę prisiminti ir puoselėti atminimą dar vienos garbingos kraštietės, slaptosios pedagogės ir slaptosios vienuolė Joanos Juozapaitytės.
Į paminėjimą atvykusi J. Juozapaitytės jauniausioji sesuo Bernadeta Juozapaitytė-Paičienė pasakojo, kaip tėvas, nugirdęs apie Jonės planus stoti į vienuolyną, pakėlė namie triukšmą, nors ir buvo tikintis žmogus, kaip mama braukė ašaras, o Jonė į savo naująjį gyvenimą išėjusi nešina mažu ryšulėliu.
Prisiminimais dalijosi bei savo sukurtą filmą apie tetą Jonę pristatė Joanos Juozapaitytės dukterėčia žurnalistė Dalia Kutraitė. Su tėvais, mama Ona Juozapaityte-Kutriene ir tėvu Vitu Kutra, sugrįžusi iš Sibiro į Kauną, Dalia kurį laiką gyveno tetos Jonės namuose ir, pasak jos pačios, tai buvo laimingiausias ir ilgiausias jos vaikystės laikotarpis. „Teta Jonė buvo pirmoji mano pedagogė, sudėjusi į širdį ir galvą tai, be ko daugiau neapsiėjau visą gyvenimą”, – sakė Dalia Kutraitė. Ji apgailestavo, kad, jau dirbdama televizijoje ir kalbindama daugybę žmonių, neturėjusi progos pakalbinti tetą J. Juozapaitytę, tad filmo medžiagoje panaudoti tik kitų žmonių pasakojimai ir prisiminimai.
J. Juozapaitytės mokinė, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė Danė Šlapkauskaitė apie savo vyresniąją kalbėjo irgi šiltai. „Jonę vertinau kaip tikrą Viešpaties tarpininkę, nedvejojau jos išmintimi ir pareikšta Dievo valia. Jos visapusiškas rūpinimasis mumis, seserimis, drausmės ir meilės pamokos atrodė atitinkančios ne tik kongregacijos motinos pareigas. Ji buvo visų mūsų antroji motina.“
Kunigas jėzuitas Algirdas Paliokas SJ prisiminė, kaip jaunystėje, jam dar rengiantis stoti į Kunigų seminariją, J. Juozapaitytė stiprino jo dvasią ir davė daug naudingų pedagoginių patarimų, o kun. Vytautas Butkus pasakojo, kaip Kaune, dirbdamas vikaru Kauno katedroje, bendravo su kunigu P. Masilioniu SJ ir ses. J. Juozapaityte, kūrė slaptą klierikų draugiją.
Įdomių minčių susitikime išsakė Aldona Kryžanauskienė. Būdama dar visiškai jauna ji ketino tapti vienuole, tačiau vyresnioji J. Juozapaitytė ją įtikinusi, kad jos kelias – ne vienuolyne, kad Lietuvai reikalingos ir geros motinos.
Prisiminimo vakare koncertavo Voveriškių pagrindinės mokyklos mokiniai, dainavo Voveriškių kaimo moterų ansamblis „Vovingė“, veikė paroda „Slaptosios pedagogės ir vienuolės Jonės gyvenimo keliu“. Buvo skaitomos J. Juozapaitytės dienoraščio ištraukos: „Pasiilgau namų, tėviškės malonios aplinkos, ir ašaros tik po blakstienom; rodos, viską paliktum ir bėgtum ten, kur mieli žmonės, normalus gyvenimas, bet dėl Tavęs myliu viską, ką Tu myli, ir dėl Tavęs išsižadu visko, o ypač savęs.“
Joana Juozapaitytė – sesuo Paulė mirė 1980 m. gegužės 12-ąją, palaidota Kaune, Eigulių kapinėse.