Atsinaujinusi „Atgimimo banga“

Pradinis/Ištikimi Kristui/Vyskupas Motiejus Valančius/Atsinaujinusi „Atgimimo banga“

Lidija Veličkaitė

 

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos antrasis „Atgimimo bangos“ renginys įvyko 2017 m. gegužės 17 d. Nepriklausomybės aikštėje šalia Lietuvos Respublikos (LR) Seimo. Renginio programoje: 1. Dėl vyskupo Motiejaus Valančiaus beatifikacijos bylos. 2. Dėl Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“ 2017 m. rugsėjo mėn. prie Lietuvos sienų. 3. Dėl monumento Lietuvos laisvės gynėjams atminti Lukiškių aikštėje.

Į „Atminimo bangos“ renginį atvyko Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos nariai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus delegacija, vilniečiai. Kaip ir pirmasis „Atgimimo bangos“ renginys, taip ir antrasis prasidėjo LR himnu ir giesme „Marija Marija“. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius, pristatęs renginio programą, pakvietė Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio narį ir Vilniaus Sąjūdžio tarybos narį Vaidotą Jakubonį pasisakyti pirmuoju renginio klausimu. Šis perskaitė kreipimąsi į Kauno arkivyskupiją: „Mes Lietuvos Katalikų Bažnyčios tikintieji ir Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio dalyviai siekdami, kad Kauno arkivyskupijoje būtų pradėta vyskupo Motiejaus Valančiaus beatifikacijos byla, prašome ,gerbiamas ganytojau, jūsų rūpestingos pagalbos šiame reikale. Surinkta 1000 Lietuvos tikinčiųjų parašų, kurie greitu laiku bus įteikti J. E. Kauno arkivyskupui Lionginui Virbalui.

„Atgimimo bangos“ dalyviai gieda Lietuvos Respublikos himną

Kalba Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Gasparas Genzbigelis

Šios iniciatyvos autorius Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas, Skardupių švč. mergelės Marijos Krikščionių pagalbos parapijos klebonas, moralinės teologijos dr. Algirdas Petras Kanapka su Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio palaikymu.

Kadangi ši Didi Asmenybė atskiro pristatymo nereikalauja, bet iki šiol niekas rimtai neinicijavo pradėti beatifikacijos bylą. Tiesa, po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės paskelbimo buvo kalbų, kad gal būtų tikslinga pradėti šį procesą, bet tuo reikalas ir pasibaigė.      Kadangi dar nėra prasidėjęs šis procesas ir nėra atsakingo asmens, kuris rinks medžiagą, patvirtinančią vyskupo Motiejaus Valančiaus stebuklus, pridedu surinktą pirminę informaciją vyskupo Jono Borutos iš tinklalapio http://angelorum.lt/galimi- kandidatai-i-dievo-tarnus/vyskupas-motiejus-valancius/. Motiejus Valančius, Žemaičių vyskupas (1801–1875).“

Pirmasis diskusijose kalbėjęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas dr. lektorius Eugenijus Paliokas, nors save išpažįsta pagonimi, pritarė iniciatyvai pradėti beatifikacijos procesą vyskupui Motiejui Valančiui, tačiau pasiūlė pasidomėti kitu kunigu Ignacu Štachu (1796–1854) – pirmuoju blaivystės apaštalu Lietuvoje, dėl kurio tuo pačiu klausimu jau praėjusiais metais pradėjo rūpintis Šiaulių kurija.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio centro valdybos narys Vytautas Uogelė, pritardamas Vaidoto Jakubonio pranešimui dėl vyskupo Motiejaus Valančiaus beatifikavimo, papildė, kad vyskupas labai gynė ir Lietuvos katalikų Bažnyčios reikalus, buvo didelis lietuvių tautos patriotas ir daug dirbo kultūros srityje.

Buvęs Vilniaus universiteto docentas, dabar jau pensininkas, triskart tremtinys, politinis kalinys, ir nukentėjęs per Sausio 13–osios įvykius Algirdas Šukys sunerimęs, jog labai stiprios jėgos priešinasi, kad lietuviai nebūtų išlaisvinti iš alkoholio liūno. Ir jei visa visuomenė nesusitelks, Lietuvai bus sunku pakilti iš šio liūno.

Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius apibendrino visų išsamiai, dalykiškai išsakytas mintis, pasidžiaugė, kad šiandien kalbėjo laisvės gynėjai, kurie pasirašė ginti Lietuvos laisvę. Pirmininkas priminė, kad vyskupas Motiejus Valančius, blaivindamas Lietuvą, buvo pagerbtas caro Aleksandro, kai šis atvyko į Vilnių, ir caras ne tik padėkojo už šį darbą, bet ir žemai nusilenkė, nepaisant to, kad Rusijos biudžetas dėl šios akcijos patyrė nuostolius už penkis milijonus aukso rublių. Kalbėdamas apie Rusijos rugsėjo mėn. planuojamų manevrų grėsmę, pirmininkas pateikė nerimastingą žinią, kad neseniai Rusijos galingiausias povandeninis atominis laivas įplaukė į Baltijos jūrą. Padėkojęs visiems atvykusiems į renginį, pirmininkas sakė, kad kiekviename „Atgimimo bangos“ renginyje bus grįžtama prie jau išsakytų problemų ir jos bus plėtojamos vis plačiau.

Nuotraukos Jono Česnavičiaus