„Jis buvo šventas žmogus“ – taip tiek Vilniaus krašte, tiek toli už Lietuvos ribų galima išgirsti apie šviesios atminties kunigą prelatą Juzefą Obrembskį. Šiais metais minint jo gimimo 120-ąsias metines ir artėjant 15-osioms mirties metinėms (kunigas mirė 105-erių) Maišiagalos parapija paskelbė, kad sieks pradėti jo beatifikacijos procesą. Ko reikia, kad žmogus taptų palaimintuoju? Postulatorius kun. Vitalijus Kodis sako, kad svarbiausia yra, ar jis turėjo „šventumo garsą“. Ir neslepia – kelias iki beatifikacijos būsiąs bet kuriuo atveju labai ilgas.

Nedidelis Maišiagalos miestelis vos keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus daugybę metų buvo kunigo prelato Juzefo Obrembskio namai. 61-eri metai Maišiagaloje 1906 m. kovo 19 d. Lodzės krašte gimęs kunigas baigė Vilniuje seminariją ir S.Batoro universitete teologijos studijas, kunigavo Šalčininkų rajone esančiuose Turgeliuose. 1950 m. atvyko į Maišiagalą ir niekada jos nebepaliko. Gyveno itin kukliai, sename name, kurį su švelnia ironija vadino „dvareliu“. Kunigaudamas, kaip pasakoja jį dar prisimenantys vietiniai ir iki paskutinių dienų lankę svečiai iš artimesnių bei tolimesnių Lietuvos bei užsienio kampelių, jis žmonių neskirstė nei pagal tautybę, nei pagal politines pažiūras, nors savo nuomonę net ir politiniais klausimais turėjo iki pat mirties. Mėgo draugiją, mėgo pašmaikštauti, o ypač – pavaišinti, garsas apie jo legendines spurgas sklido toli.
Tarp jo svečių būta ir prezidentų, ir tiek eilinių, tiek aukšto rango kunigų, ir tiesiog tikinčiųjų, kuriems kunigo „dvarelis“ buvo saugus ir malonus prieglobstis.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/apie-stebuklus-ir-sventumo-garsa-vilniaus-rajone-iniciatyva-visu-myleta-kuniga-paskelbti-palaimintuoju-56-2654274?utm_medium=copied