Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Dzūkai pagerbė savo klebono suvalkiečio atminimą

Dzūkai pagerbė savo klebono suvalkiečio atminimą

Autorius Rasius Slėniškis 
Šaltinis XXI amžius, Nr.35 (1336), 2005 05 06

 

Balandžio 17 dieną, Gerojo Ganytojo sekmadienį, leipalingiečiai nuoširdžiai paminėjo ilgamečio savo parapijos klebono kun. Konstantino Ambraso (1922-1985) mirties dvidešimtąsias metines. Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šv. Mišias už kunigą ir jo artimuosius aukojo dabartinis parapijos klebonas kun. Jonas Alesius, kun. K. Ambraso brolis kun. Kazimieras Ambrasas, SJ, iš Leipalingio kilęs kun. Robertas Grigas. Po bendros maldos šventovėje gausiai dalyvavę parapijiečiai ir svečiai rinkosi į parapijos salę, kur broliškoje agapėje toliau dalijosi krikščionišku artumu ir prisiminimais apie didelį autoritetą parapijoje turėjusį kunigą Konstantiną.

Apie savo brolį pasakoja kun. Kazimieras Ambrasas, SJ. Eugenijos Sidaravičiūtės nuotrauka

Kun. Konstantinas Ambrasas gimė 1922 metais Marijampolės rajone, Sasnavos parapijos Surgučių kaime, ūkininkų šeimoje, kurioje užaugo dar du broliai – Jonas, vėliau tapęs mokytoju, ir Kazimieras, Vilniaus universiteto dėstytojas, lituanistas, 1988 metais pogrindžio sąlygomis gavęs kunigystės šventimus iš vyskupo tremtinio Julijono Steponavičiaus rankų.

Kun. K.Ambrasas mokėsi Vilkaviškio kunigų seminarijoje, o okupantams ją uždarius su kitais Suvalkijos klierikais persikėlė į Kauną ir 1945 metais čia buvo pašventintas kunigu. Dirbo įvairiose pietvakarių Lietuvos parapijose, buvo paskirtas Vilkaviškio klebonu ir dekanu. 1969 metais, Lietuvoje stiprėjant tautos ir tikėjimo teisių gynimo sąjūdžiui, sovietų valdžia įtarė Vilkaviškio dekaną nuolaidžiaujant ar net pritariant “ekstremistams” (taip oficialiąja terminologija pravardžiuoti veiklūs, patriotiškai nusiteikę, Vatikano labiau negu Maskvos klausantys kunigai ir pasauliečiai tikintieji). Valdžiai spaudžiant, kun. K.Ambrasas iš Vilkaviškio “už bausmę” iškeliamas į Leipalingį – atseit į mažą užkampio bažnytkaimį. Čia darbavosi 16 metų iki pat mirties 1985 m. balandžio 14 d. Valdžios lūkesčiai šiuo paskyrimu nubausti kunigą nepasiteisino, nes Leipalingis nuo seno garsėjo kaip tvirta parapija su gražiomis katalikiškomis tradicijomis. Paprastai ir maloniai bendraujantį, nuoširdžiai atliekantį ganytojo pareigas, besirūpinantį bažnyčios grožiu ir remontais suvalkietį kleboną pamaldūs dzūkai mėgo ir jo darbuose kiek įstengdami rėmė.

Kun. K.Ambrasas nepaisė ateistinės valstybės draudimų ir sistemingai, su pedagogine išmone katekizavo vaikus, pamoksluose primindavo parapijiečiams Tėvynės laisvės netektį, partizanų ir tremtinių kančią, ragino tarnauti Dievui ir Lietuvai pirmiausia doru, garbingu gyvenimu, ištikimu kataliko pareigų atlikimu. Leipalingio bažnyčioje aplink altorių visuomet buvo gausu jaunimo, ministrantų berniukų ir adoruojančių merginų, giedojo skambiabalsis choras. Parapijos jaunimas sovietmečiu dalyvavo pogrindiniame Eucharistijos bičiulių judėjime.

Leipalingiečių mylimas dvasios vadovas palaidotas jo gimtosios Sasnavos parapijos kapinėse. Kun. K.Ambraso mirties dvidešimtųjų metinių paminėjimo dalyviai skirstėsi pakylėti dvasingo bendravimo, dėkingi už svetingumą ir žmogišką šilumą klebonui kun. J.Alesiui, organizatoriams – parapijos “Caritas” skyriui (vadovė – Anelė Grigienė), veikliems parapijiečiams, neužmiršusiems iškilaus sielovadininko Dzūkijoje paskleistos Kristaus šviesos.