Virtuali paroda „Kunigui Stanislovui Rimkui (1912-1942) atminti“

Pradinis/Dievo Tarnai/Kun. Stanislovas Rimkus/Virtuali paroda „Kunigui Stanislovui Rimkui (1912-1942) atminti“

 

 

Stanislovas Rimkus gimė 1912 m. sausio 2 d. Pašlynio kaime (Šilalės r.). Buvo jauniausias  5 vaikų šeimoje – turėjo brolį Antaną, seseris Kristiną, Juliją ir Uršulę. Mokėsi Kvėdarnos pradinėje mokykloje, vėliau – Rietavo progimnazijoje. Čia Stanislovas dalyvavo skautų organizacijoje, su broliu Antanu leido moksleiviams laikraštėlį „Saulutės spinduliai“. 1936 m. baigė Telšių kunigų seminariją.

Po įšventinimo į kunigus, 1936 m., vyskupas, vertindamas jauno kunigo šviesią ir pamaldžią sielą, nukreipė jį į vieną žymiausių Žemaitijos parapijų – Kražius. Čia jis atvyko gerai pasiruošęs, visiškai subrendęs atsakingam kunigo darbui. Įvairiose veiklose Kražiuose jam padėjo kartu atvykusi sesuo Kristina ir vėliau atvykęs brolis Antanas.

Savo pavyzdžiu, gyvu žodžiu ir spauda kunigas Stanislovas Rimkus Kražiuose siekė savo tikslų įgyvendinimo. Be pastoracinio darbo, kunigas siekė diegti parapijiečiams patriotiškumą, meilę tėvynei. Kunigas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, mokykloje dėstė tikybą, vadovavo įvairioms katalikiškoms organizacijoms.

Visuomeninei veiklai vykdyti, parapijos name įsteigta „Pavasarininkų ramovė“. Čia buvo nedidelė salė, knygynas, arbatinė ir muziejus. Ramovės salėje dažnai vykdavo susirinkimai, meninės saviveiklos pasirodymai. Arbatinės veikla rūpinosi sesuo Kristina. Muziejus aktyviau pradėjo kurtis į Kražius atvykus kunigo broliui Antanui. 1939 m. pradėtas leisti laikraštis „Kražių aidai“, kuriame kunigas skelbė ir savo ganytojiškus straipsnius. Čia veikė ir liaudies universitetas, kurio rektorius buvo pats Stanislovas Rimkus, o lektoriai – įvairių profesijų inteligentai, vietiniai ir iš kitur pakviesti mokytojai, gydytojai, agronomai, studentai, kunigai ir kitų profesijų atstovai. Tokia veikla leido kunigui plačiau bendrauti su žmonėmis, pasiekti didesnę publiką, skleisti jiems religinę ir kultūrinę šviesą.

Kunigas S. Rimkus rūpinosi ir vaikų darželio, kuriame auklėtojomis dirbo vienuolės kotrynietės, veikla. Vaikai buvo ruošiami pirmajai komunijai, kongresėliams, giedoti ir deklamuoti įvairioms progoms. Nei vienas renginys ar šventė neapsieidavo be darželio vaikų programos.

Tuo metu Kražiuose buvo gausu meninės veiklos – skudutininkų ansamblis, styginis orkestras, paties kunigo suburtas pučiamųjų orkestras, šokių ratelis, sportininkų būreliai, aktorių teatras…

Kražiuose kunigas S. Rimkus išbuvo tik ketverius metus – iki pirmos sovietinės okupacijos. 1940 m. rugpjūčio 6 d. Raseinių saugumo darbuotojai suėmė Stanislovą Rimkų ir uždarė Raseinių kalėjime. Pretekstas suimti ir apkaltinti kunigą buvo choristų repeticija, įvardinta „slaptu susirinkimu“, kuomet S. Rimkus paragino būti arčiau Eucharistijos ir pacitavo iš knygos Stalino žodžius, kad kovojant su religija reikia ne ginkluotos kovos, o pamažu ją spausti ir sunaikinti. Tardytojo kaltinimas skambėjo taip: „Kas kovoja prieš ateizmą, tas kovoja ir prieš komunizmą“.

Iš Raseinių kunigą su kitais kaliniais išvežė į Orenburgo sritį, Sol Ilecko kalėjimą. Orenburge (tuomet – Čkalovas) kunigas buvo nuteistas už veiklą su kontrrevoliucinėmis „Pavasario“ ir tretininkų organizacijomis. Bausmė – 10 metų kalėjimo ir 5 metai tremties. Ieškodamas tiesos, jis rašė apeliacinį skundą ir aiškino, kas buvo pavasarininkai ir tretininkai, prašė pridėti prie bylos visų apklaustųjų parodymus. Kitas teismo posėdis, vykęs 1942 m. sausio 19 d., nuteisė jį aukščiausia bausme – sušaudyti. Nuosprendyje teismas paliko galimybę rašyti kasacinį skundą. Kunigas S. Rimkus, matyt, norėjo įrodyti savo nekaltumą ir rašė antrą kasacinį skundą, aiškindamas, kad tretininkai – maldos brolija, prašė palikti jį gyvą. Deja, Aukščiausias teismas patvirtino Čkalovo srities teismo nuosprendį. Nuosprendis pasirašytas 1942 m. gegužės 10 d., įvykdytas – gegužės 20 d.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasipriešinimo dalyvių teisių komisijos nutarimu Stanislovas Rimkus pripažintas Laisvės kovų dalyviu. 2006 m. birželio 7 d. Respublikos prezidentas V. Adamkus kunigą S. Rimkų apdovanojo Vyčio Kryžiaus Ordinu (po mirties).

Tebuvęs vos 30-ies metų amžiaus ir tik ketverius metus kunigavęs, Stanislovas Rimkus yra Lietuvos kankinių martirologijos sąraše. Buvęs Kražių kunigas Stanislovas Rimkus – neeilinė asmenybė, tad už pašvęstą gyvenimą ir herojišką auką siekiama paskelbti jį šventuoju.

*Virtualioje parodoje „Kunigui Stanislovui Rimkui (1912-1942) atminti“ panaudota medžiaga iš Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejaus archyvo.

Parodos svetainė: Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras