Kitąmet, kai katalikų pasaulis švęs Išganytojo gimimo 2025-ąjį jubiliejų, o Lietuva minės kunigo kankinio Alfonso Lipniūno 120-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties metines, laukiama šį Panevėžio kraštui artimą dvasininką paskelbiant palaimintuoju.

Tai patvirtino vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Medžiaga, liudijanti nepriekaištingą, tarnyste kitiems paremtą kunigo A. Lipniūno gyvenimą, pradėta rinkti Panevėžio vyskupiją valdant J. Kauneckui.

Dabartinis Panevėžio vyskupijos ganytojas Linas Vodopjanovas teigia, kad Katalikų bažnyčios širdyje – Vatikane – kunigo A. Lipniūno skelbimo palaimintuoju byla išties stumiasi į priekį.

Ar bus spėta ją išnagrinėta iki kitų metų, pasak ganytojo, priklausys nuo Vatikane dirbančių bažnyčios hierarchų.

Trys progos

Panevėžio vyskupijos vyskupas emeritas J. Kauneckas sako turintis žinių, kad kunigo Alfonso Lipniūno skelbimo palaimintuoju byla, prieš trejus metus pateikta Vatikane dirbančiai Šventųjų skelbimo kongregacijai, jau šiemet bus baigta nagrinėti. Vadinasi, Panevėžio vyskupijoje gimęs, joje kunigavęs A. Lipniūnas bus paskelbtas palaimintuoju.

„Skelbti šį kunigą palaimintuoju kitais metais bus net trys progos. Viena jų – krikščionybės jubiliejus, o kitos dvi – kunigo Alfonso gimimo ir mirties metinės“, – paaiškino vyskupas J. Kauneckas.

Anot jo, Vatikane jau parengta ir spausdinti atiduota knyga, sudaryta pagal Panevėžio vyskupijos surinktą medžiagą, įrodančią kunigo A. Lipniūno šventumą.

Į Vatikaną 2021-aisiais buvo išvežtos net šešios didžiulės dėžės surinktų šio kunigo šventumą įrodančių dokumentų. Kiekvienos dėžės dokumentai patvirtinti vyskupijos antspaudu ir ganytojo L. Vodopjanovo parašu. Pasak J. Kaunecko, jau būta ir svarstymų, kur rengti kunigo A. Lipniūno paskelbimo palaimintuoju iškilmes – Vilniuje, kur kunigaudamas jis buvo nacių suimtas, išgabentas į Štuthofo lagerį, ar Panevėžyje.

Būtent Panevėžio vyskupijoje esančiuose Talkoniuose A. Lipniūnas gimė, baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, o Kristaus Karaliaus katedra buvo pirmoji jo kunigystės vieta.

„Aš tik už tai, kad kunigo Alfonso paskelbimo palaimintuoju iškilmės vyktų Panevėžyje“, – pabrėžė vyskupas emeritas J. Kauneckas. Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Dirbs ir „velnio advokatas“

Pasak vyskupo emerito J. Kaunecko, Vatikane svarstant skelbimo palaimintuoju bylas, išrenkamas ir vadinamasis velnio advokatas. Jis bando paneigti pretendento šventumą, ieško tam įrodymų. Beje, ir tie, kas teikia bylas Šventųjų skelbimo kongregacijai, pasak vyskupo, surenka ir tokius duomenis, kurie galėtų prieštarauti šventumui.

„Kunigą Alfonsą prezidentas Gitanas Nausėda jau yra apdovanojęs už žydų gelbėjimą. Tačiau renkant medžiagą šio kunigo beatifikacijos bylai iš pradžių buvo pritrūkę duomenų, kad jis prisidėjo gelbėjant žydus. Laimė, pavyko rasti garsios žydų gelbėtojos, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės liudijimą, kad kunigas Lipniūnas tikrai gelbėjo žydus, tad „velnio advokatas“ negalėtų šiuo klausimu turėti priekaištų“, – pasakojo vyskupas emeritas J. Kauneckas.

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas atkreipė dėmesį, kad dar negalime būti garantuoti, jog 2025-aisiais kunigas A. Lipniūnas tikrai bus paskelbtas palaimintuoju.

„Šiuo metu Vatikane baigta pirmoji kunigo A. Lipniūno beatifikacijos bylos fazė, taigi baigta viena proceso dalis. Dar laukia darbas komisijose“, – skelbimo palaimintuoju bylos eigą komentavo vyskupijos ganytojas.

Iš pragaro žemėje nebegrįžo

Kunigo A. Lipniūno 79-osios mirties metinės prisimintos šiųmetį Didįjį penktadienį abiem Panevėžio vyskupijos vyskupams, kunigams bei būriui šventųjų Berčiūnuose einant Kryžiaus kelią. A. Lipniūnas mirė jo išvakarėse, 1945-ųjų kovo 28-ąją, Lenkijos mieste Pucke.

Kunigo kankinio A. Lipniūno mirtis tapo jo pergale. Dvasininkui esant gyvam apie jį jau sklido šventumo garsas, o po mirties šio kunigo nuopelnai pradėti aptarinėti dar garsiau ir gyviau. Pasaulį A. Lipniūnas išvydo 1905 metų kovo 12-ąją Pasvalio rajone esančiame Talkonių kaime, valstiečių šeimoje, auginusioje devynis vaikus. Tėvai išleido jį į mokslus – baigė Panevėžio berniukų gimnaziją.

Gabus jaunuolis lėšų susimokėti už mokslą užsidirbdavo padėdamas mokytis kitiems, mažiau gabiems, bet turtingesnių šeimų gimnazistams. Po mokslų Panevėžyje tęsė studijas Kauno kunigų seminarijoje, gilino žinias Prancūzijos universitetuose.

Pirmąja kunigo Alfonso tarnystės vieta tapo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra, jis taip pat mokė Panevėžyje tuomet veikusio pedagoginio instituto studentus. Institutą iškėlus į Vilnių, kunigauti bei dėstytojauti į šalies sostinę išvyko ir A. Lipniūnas.

Kaip neparankus Lietuvą okupavusiai nacių valdžiai, ją kritikavęs kunigas Alfonsas 1943-iųjų kovą išgabentas į mirties fabriku vadintą Štuthofo koncentracijos stovyklą.

Joje iškalėjęs metus ir dešimt mėnesių, evakuojant kalinius, būdamas 40-ies užsikrėtė šiltine ir mirė Lenkijos mieste Pucke. Ten ir buvo palaidotas.

Tik praėjus 44-eriems metams nuo šios neeilinės asmenybės mirties, kunigo palaikai parvežti į Lietuvą ir perlaidoti Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje.

Ypatingas gyvenimas

Trumpas A. Lipniūno gyvenimas buvo išties ypatingas.

„Vyrai gali būti šventi. Kodėl gi ne tu, Alfonsai?“ – yra išlikę jaunystės dienoraštyje įrašyti šio kunigo žodžiai. Iš dabarties perspektyvos matyti, kad jų būta pranašiškų.

„Šventieji nenukrenta iš dangaus. Jais tampama rūpinantis kitais“, – kalbėdamas apie kunigą A. Lipniūną yra sakęs vyskupas L. Vodopjanovas.

Tad visa didžiulė, šešiose dėžėse sudėta kunigo A. Lipniūno beatifikacijos byla liudija jį visą gyvenimą rūpinusis kitais.

Jaunystėje dvasininkas rūpinosi skleisti tikėjimą nekreipdamas dėmesio į valdžių – fašistuojančios lietuviškos smetoninės, sovietinės, galop – nacistinės, persekiojimus.

Sakė ugningus pamokslus, pasisakė prieš nacių valdžią, ragino Lietuvos jaunuolius nestoti į nacių kariuomenę, nesisamdyti į Vokietiją darbams. Įsteigė šalpos fondą nukentėjusiesiems nuo nacių režimo.

Surinkta medžiaga byloja, kad šio kunigo šventumas ypač reiškėsi nacių lageryje, kur jis mirties akivaizdoje klausydavo išpažinčių, aukojo šv. mišias bei su kitais kaliniais dalijosi paskutiniu duonos kąsniu. Negana to, karštai meldėsi už savo ir kitų likimo brolių ir seserų kankintojus nacius. Kiti šiam kunigui buvo svarbesni už save patį. A. Lipniūno beatifikacijos bylos duomenys liudija, kad prieš mirtį dvasininkas tesvėrė 30 kilogramų.