Gedulo ir vilties dienos minėjime – dėmesys Lietuvos laisvės kovotojui, politiniam kaliniui Mečislovui Jurevičiui

Pradinis/Dievo Tarnai/Dievo tarnas Mečislovas Jurevičius/Gedulo ir vilties dienos minėjime – dėmesys Lietuvos laisvės kovotojui, politiniam kaliniui Mečislovui Jurevičiui

2020 m. birželio 12 d., penktadienį, 15 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyko pirmasis ciklo „Susitikimai parodoje „Kovo 11-oji: laisvės istorijos liudijimai“ renginys, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Renginyje buvo pristatyta Lietuvos laisvės kovotojui, politiniam kaliniui, Helsinkio grupės nariui Mečislovui Jurevičiui skirta Birutės Žymantienės knyga „Kryžių sodininkas Mečislovas Jurevičius“ (2019 m.). Dalyvavo ir prisiminimais dalinosi M. Jurevičiaus bičiulis ir bendražygis Kazys Alminas. Buvo galima pasiklausyti audiojuostoje įrašyto M. Jurevičiaus pasakojimo.

 

Gedulo ir vilties dienos minėjimas prie Šiaulių geležinkelio stoties. Centre sėdi politinis kalinys, disidentas Mečislovas Jurevičius. Pirmas iš kairės stovi Žilvinas Razminas, vėliavą laiko Algirdas Urbanavičius. Fot. Jonas Tamulis, Šiauliai, 1989 06 14. Fot. iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių

Šiaulių „Aušros“ muziejuje su pagarba ir pasididžiavimu prisimenamos ryškiausios asmenybės, klojusios ir puoselėjusios nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus. Šiemet Gedulo ir vilties dienos minėjimas skirtas disidento, politinio kalinio Mečislovo Jurevičiaus atminimui pagerbti.

Mečislovas Jurevičius gimė 1927 m. spalio 29 d. Šiaulių apskr. Mimaičių kaimo ūkininkų šeimoje. 1944 m. įstojo į Lietuvos partizanų gretas. Priklausė Kęstučio partizanų apygardai. 1945 m. legalizavosi ir 1948 m. buvo pašauktas į sovietinę kariuomenę. Nebaigus tarnybos, 1950 m. gegužės mėn. buvo suimtas ir apkaltinus antisovietine propaganda,  nuteistas 25 metams. Kalintas  Džezkazgano lageryje. Po Stalino mirties bausmė sumažinta ir 1956 m. M. Jurevičius buvo paleistas. Į Lietuvą grįžo 1958 m. Dirbo „Elnio“ kombinate, Šiaulių statybos treste, o nuo 1965 m. – Lietuvos aklųjų draugijos Šiaulių gamybinio mokymo kombinate.
Į disidentinę veiklą įsitraukė 1972 m. Platino „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, „Aušrą“, „Rūpintojėlį“ ir kitus pogrindinius leidinius. Daugelis šiauliečių iš jo gausios bibliotekos gaudavo pasiskaityti S. Šalkauskio raštus, V. Solovjovo, A. Solženycino knygas, A. Šapokos „Lietuvos istoriją“, tarpukario Lietuvos periodinius leidinius. M. Jurevičius priklausė Eucharistijos bičiulių būreliui, 1973 m. ir 1979 m. organizavo jaunimo eitynes į Kryžių kalną, 1979 m., 1980 m. – į atlaidus Š

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje prie tremties aukoms atminti skirto paminklo „Tautos kančia“. Su vėliava rankoje stovi politinis kalinys, disidentas Mečislovas Jurevičius. Fot. Romualdas Struoga, Šiauliai, 1989 06 14. Fot. iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių

iluvoje. Per saugumiečių antpuolius iki 1976 m. Kryžių kalne buvo sunaikinta per 6000 kryžių, dažnai nebepaliekant nė vieno, tačiau Eucharistijos bičiulių ir ypač M. Jurevičiaus pastangomis, nežiūrint stropios KGB priežiūros, čia atsirasdavo vis nauji kryžiai. M. Jurevičius juokaudavo: „Vieną kryžių išrovus likdavo šaknys, iš kurių ataugdavo nauji kryžiai“.
Nuo 1979 m. M. Jurevičius buvo Lietuvos Helsinkio grupės, laisvajam pasauliui skelbusios apie žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Lietuvoje, narys.  Jis taip pat pasirašė ir 45 pabaltijiečių memorandumą, skelbusį apie Baltijos šalių okupaciją ir reikalavusį išvesti okupacines kariuomenes.  Sovietinio saugumo pareigūnų už savo veiklą buvo ne kartą sulaikytas, tardytas. 1981 m. kovo mėn. per eilinę kratą konfiskavus valdžiai nepageidaujamos literatūros, buvo suimtas ir  nuteistas 3 metams pataisos darbų griežto režimo lageriuose. Iš įkalinimo vietos paleistas 1984 m.
Lageriai nepalaužė M. Jurevičiaus valios, bet sugadino sveikatą. Mirė sulaukęs 72 metų, 1999 m. lapkričio 13 d. Palaidotas Šiaulių Ginkūnų kapinėse.

M. Jurevičius buvo gavęs ypatingą apaštališkąjį palaiminimą iš popiežių Jono XXIII (1975 m.) ir Jono Pauliaus II (1990 m.). Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. vasario 1 d. dekretu už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius).

 

 

 

 

 

 

 

 

Fot. galerija – J. Kirkilaitės