2013 m. lapkričio 8 d. minėsime Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio 60-ąsias mirties metines. Tačiau šią gimimo Dangui šventę pirmieji pradėjo minėti Vladimiro (prie Kliazmos) Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios parapijiečiai. Bažnyčioje, t. Sergiejaus Zujevo iniciatyva, remiant Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, 2012 m. spalio 6 d. buvo atidengta (atidengė LURM viceministras Evaldas Ignatavičius) ir pašventinta (pašventino Dievo Motinos vyskupijos Maskvoje arkivyskupas metropolitas Pavelas Pecci, Paolo Pezzi) memorialinė lenta Dievo tarnui, skirta arkivyskupo M. Reinio mirties 60-osioms metinėms (autorius Vitalijus Valentinovičius Leksas (Vitalij Valentinovič Leks). Virš portreto – M. Reinio 1951 m. pasakyti žodžiai, žuvus vienam kaliniui: „Neliūdėkite, nukankintieji kovoja drauge su mumis… jie stiprina mūsų gretas. Tebus pašlovinti nenusilenkę prieš netiesą. Jie gyvena amžinai“. Po portretu įrašas: „Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03–1953 11 08). Dėkingi Lietuvos ir Rusijos pasauliečiai ir dvasininkija. Minint kankiniško išėjimo į Amžinąją Šviesą ir Amžiną Ramybę 60-ąsias metines“ (paminklinę lentą finansavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija, M. Reinys, kaip žinome, buvo užsienio reikalų ministras).
Memorialinės lentos atidengimui buvo organizuota šventė: Iškilmingos šv. Mišios Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje 2012 m. spalio 6 d. buvo aukojamos prašant Aukščiausiojo greitesnės Beatifikacijos bylos užbaigos arkivyskupui M. Reiniui. Šv. Mišias aukojo Dievo Motinos vyskupijos Maskvoje arkivyskupas metropolitas Pavelas Pecci, kartu su parapijos klebonu t. Sergiejumi Zujevu ir iš Lietuvos atvykusiu Vilniaus arkivyskupijos kancleriu, Vilniaus arkikatedros administratoriumi mons. Robertu Šalaševičiumi.
Šv. Mišių metu pamokslą pasakė arkivysk. P. Pecci. Arkivyskupas kalbėjo, kad Dievo jėga veikia per žmones, pasitikinčiais Kristumi, ištikimais Jam ir Jo darbui.
Į Vladimirą buvo nuvežti į rusų kalbą išversti lankstinukai ir M. Reinio paveikslėliai su malda. Išleido UAB „Utenos Indra“, finansuojant Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai. Jie buvo padovanoti Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios parapijiečiams bei renginio dalyviams. Jų gaus į šią bažnyčią gausiai atvykstantys maldininkai ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų pasaulio šalių.
Grįžus į Lietuvą, artėjant M. Reinio mirties dienai – lapkričio 8-ąjai – jis prisimintas ir Lietuvoje. Paminėsime keletą faktų.
Lentvaris
Vėlinių oktavoje – lapkričio 4 d. apie M. Reinio vardo įamžinimą Vladimire 2010 ir 2012 metais kalbėta Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos namuose po šv. Mišių. Straipsnio autorė rodė videomedžiagą iš Vladimire vykusių renginių, kalbėjo apie M. Reinio gyvenimą ir atliktus darbus Lietuvoje, jo pasiaukojimą Bažnyčiai – nepaisant gręsiančio susidorojimo ir mirties, M. Reinys liko ištikimas Kristaus bendražygis.
Parapijos klebonas kun. Gintaras Petronis yra daug nuveikęs įamžinant arkivyskupo M. Reinio vardą. Dar dirbdamas administratoriumi Vilniaus arkikatedroje, jo iniciatyva Vilniaus Arkikatedros Kankinių koplyčioje buvo pašventintos sienoje įtaisytos plokštės su arkivysk. M. Reinio ir arkivysk. J. Steponavičiaus bareljefais (skulptorius – Kęstutis Balčiūnas, Marijampolė), po M. Reinio plokšte – žemių, atvežtų iš Vladimiro miesto kapinių kapsulė. Paskutiniąją Vėlinių oktavos dieną –– M. Reinio mirties dieną, arkikatedroje kun. G. Petronio iniciatyva buvo organizuojamos paskaitos, skirtos šiam Dievo tarnui. Dera pastebėti, kad kunigo mama yra tolima Dievo tarno M. Reinio giminaitė.
Klebonas G. Petronis priminė, kad arkivyskupas Tadeušas Kondrusevičius Vladimire atšventindamas Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčią (tai buvo pirmoji atšventinta bažnyčia Rusijoje), pasakęs, kad mes dabar Vladimire esame trys arkivyskupai. Su juo atšventinimo apeigose dalyvavęs italų arkivyskupas Federiko di Roberto nustebęs paklausė, kaip trys – juk kiti besimeldžiantys – kunigai. Tada arkivysk. T. Kondrusevičius pasakęs, kad mes du bažnyčioje, o trečiojo – arkivyskupo Mečislovo Reinio palaikai nežinia kurioje Vladimiro kapinių vietoje.
Klebonas ieško tikslios datos – kokį 1943-ųjų metų mėnesį ir dieną M. Reinys pašventino Lentvario bažnyčios vidaus dekorą…
Vilnius
2012 m. lapkričio 8-ąją – Vėlinių oktavos pabaigoje arkivyskupo Mečislovo Reinio mirties diena buvo paminėta Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Apie Dievo tarną kalbėta prieš šv. Mišias, pateikta jo kankiniško šventumo pavyzdžių, liudijančių arkivyskupo uolią tarnystę Dievui ir žmonėms. Kalbėta apie Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios būklę: iš šiuo metu didingame Vladimire, esančių 13 cerkvių (yra dar du vienuolynai su savo cerkvėmis), ši bažnyčia – tik viena katalikų bažnyčia ir aptarnauja tik pora šimtų tikinčiųjų. Tad galima įsivaizduoti sunkią jos materialinę padėtį. Tačiau tiek bažnyčios klebonas t. S. Zujevas, tiek parapijiečiai, kiek išgali prisideda prie įvairiausių renginių, tarp jų ir M. Reiniui. Itin svarbią paramą teikia Vladimire įsikūręs kaunietis – Balt West generalinis direktorius Ramūnas Babenskas.
Daugailiai
Lapkričio 16-ąją dieną Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje buvo meldžiamasi už mons. Petrą Baltušką 30 d. po mirties.
Šv. Mišiose dalyvavo kanauninkai: Stanislovas Krumpliauskas (Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas) ir Bronius Šlapelis (Tauragnų Šv. Jurgio parapijos klebonas), kunigai: Saulius Kalvaitis (Daugailių Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas), Povilas Klezys (Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės parapijos administratorius), Stasys Tamulionis (Antazavės Dievo Apvaizdos parapijos klebonas),Virgilijus Liuima (Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas), pasakęs pamokslą.
Kun. V. Liuima, prisimindamas jam taip brangų monsinjorą P. Baltušką, kalbėjo, kad vieniems žmonėms reikia sugrįžt po paklydimų, nes atgaila daro stebuklą. Mons. Petrui jo kelias nuo mažens buvo tiesus: be abejonių, svyravimų, nes jį lydėjo Kristaus Kryžiaus reikšmė. Kristus jam buvo kelrodė žvaigždė.
Pamokslininkas priminė Evangeliją: „Evangelijoje skaitėme “moterys uždavė naujų rūpesčių”. Taip mons. Petras Daugailiams palieka uždavinį, nes dabar kartelė aukštai užkelta, kartelė parapijai, kurią reiktų išlaikyti. Jei žmonijos istorija dalijama į dvi dalis: prieš mūsų erą ir mūsų era, taip ir Daugailiai nuo šiol jau gali būti traktuojami iki mons. Petro Baltuškos ir po jo“.
Kun. Virgilijus priminė, kad mons. P. Baltuška atvyko iš svetur, pamilo šį kraštą, pamilo galutinai, pamilo pasilikdamas priekaištu atšalusioms širdims. Tačiau iki jo niekas nežinojo kiek įžymių žmonių turi parapija – mons. Petro dėka iškeltos svarbios asmenybės ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui.
Po Mišių straipsnio autorė kalbėjo apie arkivyskupui M. Reiniui atidengtą memorialinę lentą Vladimiro bažnyčioje, apie tą mažytę parapiją Rusijoje, trokštančią, kad Dievo tarnas M. Reinys kuo greičiau būtų paskelbtas palaimintuoju. Pravedė kai kurias paraleles tarp Dievo tarno M. Reinio ir monsinjoro Petro Baltuškos, kurių kapai Daugailių bažnyčios šventoriuje. Tik vieno – arkivyskupo –yra simbolinis ir atsiradęs monsinjoro P. Baltuškos pastangomis, o neseniai supiltas kitas kauburėlis – monsinjoro – apšviestas žvakučių skęsta gėlėse. Jie abu įpareigoja gyvuosius ne tik melstis, bet ir pasiaukojamai tęsti darbus.
Ir Lentvaryje, ir Vilniuje, ir Daugailiuose šv. Mišių dalyviai gavo dr. Aldonos Vasiliauskienės parengtus lankstinukus, skirtus Dievo tarnui M. Reiniui ir jo paveikslėlius su malda (Imprimatur dar 2008 m. kovo 14 d. pasirašė JE vyskupas Juozas Tunaitis (1928 10 25–1954 09 12–1991 05 19–2012 06 01).
Belieka tik melstis ir prašyti Aukščiausiojo malonės pagreitingi Beatifikacijos bylos eigą.
