Rodos, niekuo iš kitų neišsiskiriantis paauglys – mokosi, draugauja, žaidžia futbolą, programuoja ir domisi kompiuterinais žaidimais. Penkiolikmetis paauglys iš Italijos Karolis Akutis (Carlo Acutis) skelbiamas palaimintuoju. Štai šis faktas jau ima stebinti.

Ruošiantis iškilmei, kad žmonės galėtų būsimąjį palaimintąjį pagerbti, buvo atidengtas jo kapas. Sarkofage su stiklinėmis sienelėmis guli penkiolikmetis jaunuolis, apautas „Nike“ sportiniais bateliais bei apvilktas džinsais ir sportiniu švarkeliu. Neįprastas vaizdas bažnyčioje, kur laukiama beatifikacijos. Iš tiesų, taip atrodančio palaimintojo dar nesame matę. Tačiau toks buvo Karolis – paprastas, eilinis paauglys, gyvenęs su savo tėvais, mokęsis paprastoje mokykloje, turintis įvairių paaugliškų pomėgių. Tik jo gyvenime buvo daug Dievo. Kaip jis pats sakė, jo gyvenimo planas – visada būti arti Jėzaus.

Malda buvo vienas iš būdų, kaip jis įgyvendino savo planą. Artimieji bei draugai liudijo, kad Karolis kasdien eidavo į šv. Mišias, melsdavosi rožinį, dažnai lankydavosi Porciunkulės bažnytėlėje, Asyžiuje, kur buvo jo mėgstamiausia maldos vieta. Karolio mama prisipažino, kad būtent sūnus paskatino ir ją dažniau melstis bei priimti Eucharistiją.

Kitas plano įgyvendinimo žingsnis – tarnystė. Viena vertus, galima galvoti, kad Karolis buvo tiesiog aktyvus ir pilietiškas jaunuolis (kaip daugelis kitų paauglių), savanoriavęs įvairiose organizacijose ir projektuose. Tačiau jis tai darė pirmiausia įkvėptas šv. Pranciškaus Asyžiečio. Būtent jis buvo mokytojas, mokęs Karolį mylėti Dievą. Kaip ir šis šventasis, Karolis geriausiais savo draugais laikė vargšus ir silpniausius žmones, ne tik meldėsi už juos, bet ir jiems patarnavo. Jo mama pasakojo, kad Karolis už sutaupytus pinigus benamiams pirkdavo miegmaišius, vakarais nešdavo jiems šilto maisto, savanoriavo Milane brolių kapucinų bei Motinos Teresės seserų bendruomenės įkurtoje vargšų valgykloje, organizavo įvairius renginius bei akcijas, kurių metu rinkdavo šiai misijai lėšas.

Karolis sugalvojo ir kitų būdų kalbėti apie Dievą. Jis buvo šiuolaikinis jaunuolis, naudojęsis visomis technologijomis. Tad internetą jis matė kaip savotišką gatvę, kurioje reikia skelbti Evangeliją. Kelerius metus prieš mirtį jis rinko medžiagą apie Eucharistijos stebuklus, Marijos apsireiškimus bei šventuosius, kurie matė įvairių vizijų. Visą šią informaciją sudėjo į paties sukurtą internetinį puslapį. Šis išsamus katalogas, kurį galima rasti internetinėje svetainėje carloacutis.com, yra įdomus ir naudingas Karolio palikimas.

Liudininkai pasakoja, jog Karolis buvo linksmas, sumanus, labai draugų mylimas jaunuolis. Kaip ir kiekvienas jaunas žmogus, mylėjo gyvenimą. Tad žinia apie nepagydomą leukemiją sukrėtė ir jį patį, ir jo artimuosius bei draugus. Tačiau Karolis ir čia įžvelgė progą įgyvendinti savo gyvenimo planą. Visas kančias ir savo mirtį jis paaukojo už popiežių ir Bažnyčią.

Karolis yra palaidotas Didžiojoje Švč. Marijos bažnyčioje Asyžiuje. Jis pats norėjo būti arti šv. Pranciškaus. Vienoje iš Asyžiaus bažnyčių galima pasimelsti ir paprašyti jo užtarimo prie atidengto Karolio kapo. Tai, kad Karolis atrodo neįprastai, aprengtas sportiniais bateliais, džinsais, sportiniu švarkeliu, pasak vietos vyskupo, rodo ne tik jo paprastumą. Ne toks jau ir ilgas Karolio gyvenimas yra žinia, kad šventas gali tapti kiekvienas, net ir paauglys, kad kasdienybė yra kiekvienam prieinamas kelias Dievo link.

Parengta pagal užsienio spaudą ir informaciją, pateiktą svetainėje carloacutis.com