Antanas (lenk. Antoni Leszczewicz, 1890–1943 m.) kilęs iš Vilniaus apylinkių, anuomet priklausiusių Rusijos imperijai, studijavo Sankt Peterburgo seminarijoje. Iš pradžių buvo paskirtas vikaru į lenkų parapiją Irkutske, Sibire. Vėliau, bėgdamas nuo revoliucijos, atsidūrė Mandžiūrijoje, kur klebonaudamas lenkų parapijoje susipažino su Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kongregacija – broliais marijonais. 1937 m. sugrįžo į Lenkiją. Įstojęs pas marijonus išvyko į misiją Baltarusijos pasienyje. Prasidėjo karas. Per vieną susidorojimo operaciją, kuriai vadovavo vokiečiai ir milicininkai, tūkstančiai kaimo gyventojų buvo paimti įkaitais ir uždaryti Rosicos bažnyčioje. Antanas ir vienas iš jo kongregacijos brolių – Jurgis Kašyra (lenk. Jerzy Kaszyra, 1904–1943 m.) praleido valandų valandas klausydami išpažinčių, krikštydami, švęsdami Eucharistiją. Vasario 17 d. Antanas žuvo milicininkų susprogdintame name.