Mielieji,

šiandien ypač aiškiai girdime plakant Vilniaus istorinę širdį.  

Tai išskirtinė diena visiems Lietuvos tikintiesiems ir valstybei.

Iš atokiausių Lietuvos vietovių tūkstančiai susirinko pagerbti birželį gimusio ir taip pat birželį, po 144 metų nuo gimimo beatifikuoto mūsų tautiečio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio.

Aikštėje matau ypač daug jaunų, laisvės kartos žmonių. Laisvės, kurios praradimo pasekmes tvirtai atlaikė arkivyskupas.

Taip sutapo, kad šį mėnesį prisimename ir skaudžiausią valstybės patirtį: okupaciją, masinius trėmimus ir tūkstantines aukas – visa, ką teko išgyventi mūsų žmonėms. Palaimintasis Teofilius Matulionis – vienas iš jų.

Atlaikęs daugkartinius suėmimus, įkalinimus, tardymus, kankinimus, bandymus užverbuoti arkivyskupas neprarado to, kas svarbiausia, – žmogiškumo, meilės žmonėms ir ištikimybės tiesai. 

Todėl kiekvieną kartą, kai stengsimės išlaikyti vidinę tvirtybę, dvasinę pusiausvyrą ir viltį, prisiminkime Teofilių Matulionį – garbingą, teisingą ir tvirtos dvasios žmogų.

Tai savybės, kurių linkiu mums visiems, kasdieniu darbu kuriantiems ir saugantiems Lietuvą ir jos laisvę.

Sveikinu visus su iškilme!

Tegul Palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas tampa moraline atrama ir stiprybės šaltiniu kiekvienam Lietuvos žmogui. 

Tegul idealai, kuriais gyveno Palaimintasis Teofilius Matulionis, lydi mus visur ir visada.