Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Tėvas Stanislovas grįžo į Paberžę
Tėvas Stanislovas

Tėvas Stanislovas grįžo į Paberžę

Autorius Zina Paškevičienė
Šaltinis Lietuvos žinios, 2002 04 05

 

Kėdainių rajono Paberžės parapija vėl taps žmonių išpažinties meka. Čia sugrįžęs Tėvas Stanislovas viską rado kaip palikęs. Vakar pas vienuolį atvažiavę pirmieji lankytojai atvežė kiaušinių.

Grįžimas

“Vakar visą valandą verkiau iš laimės”, – prisipažįsta Tėvas Stanislovas, po dvylikos metų vėl grįžęs į Paberžę. Naujai pastatytame buvusiame Kėdainių rajono Paberžės klebonijos pastate 84 metų pranciškonų vienuolis ketina praleisti likusį gyvenimą.

Išvykęs iš Paberžės, dvylika metų Tėvas Stanislovas gyveno ir tvarkėsi Dotnuvos vienuolyne, kol pranciškonų ordino kolegija Varšuvoje nusprendė, kad tuščio vienuolyno laikyti neapsimoka. Tačiau grįžti į senus ir neremontuotus pastatus Paberžėje Tėvui Stanislovui nebuvo kaip, tad Kėdainių verslininkai ir kiti geri žmonės dosniai aukojo įkurtam “Tėvo Stanislovo namų” labdaros fondui.

Namas

Senoji klebonija, stovėjusi netoli bažnyčios, buvo sulyginta su žeme, o jos vietoje kone per metus išdygo modernus namas. Pirmąją naktį į ketvirtadienį jame praleidęs Tėvas Stanislovas džiaugėsi gerai naujoje vietoje išsimiegojęs.

“Tik prabundu ir matau, kaip liepsnos ant lubų žaidžia”, – prisiminė vienuolis. Jis džiaugėsi modernia malkomis kūrenama krosnele, šalia esančiu vonios kambariu šildomomis grindimis, erdviu valgomuoju, kurį vienuolis pavadino mene. Iš menės išeinama į erdvią terasą, kurioje, kaip jis tikino, bus galima prieš saulutę ne tik pasišildyti, bet ir stiklą vyno išgerti.

Įkurtuvės

Vakar Paberžėje darbas virte virė. Kartu su vienuoliu atvažiavę Egidijus ir Sigitas ruošė lentas lovoms ir nešė jas į senuosius pastatus. Tėvo Stanislovo artimiausias pagalbininkas Ramūnas Mirzikevičius tvarkėsi naujame name – kabino paveikslus, medines statulėles, šlavė grindis.

Naujojo namo šeimininkas rodė jam, kaip papuošti interjerą. Tėvas Stanislovas prasitarė, kad sienas nukabins senoviniais paveikslais. Jis nemėgsta naujoviškų daiktų. Netgi senas bažnyčios būgnas naujame name turės savo paskirtį – jame bus laikomos malkos.

Iš Dotnuvos vienuolis parsivežė lovą, stalą, kėdes, didelį medinį kryžių, spintą, knygų. Jis džiaugėsi tinkamai išrinkta vieta stalui. “Čia galėsiu susikaupti”, – sakė Tėvas Stanislovas. Vienuolyne jis paliko didelę biblioteką.

Namas jau tinkamas gyventi, kol kas dar neįrengta palėpė. Užvakar Paberžėje triūsė mokslininkai iš Dotnuvos ir Babtų. Jie užveisė naują sodą, pasodino obelaičių, abrikosų, kriaušių, sutvarkė žalią veją. Vakar kelininkai žvyravo kelią, ruošėsi pasitikti sekmadienį atvyksiantį premjerą Algirdą Brazauską.

“Gyvenu dar neteisėtai, tik sekmadienį įteiks raktelį”, – sakė jis ir minėjo atvyksiančių žmonių pavardes. Sekmadienį Tėvas Stanislovas laikys pamaldas Paberžės bažnyčioje, į ją rinksis ne tik valdžios atstovai ir verslininkai, bet ir tikintieji iš visos Lietuvos.

“Meilės simfonija”

Vaikščiodamas aplink pastatą Tėvas Stanislovas neatsidžiaugė žmonių darbu ir vadino jį labai romantiškai – “meilės simfonija”. Naujos klebonijos statyba kainavo maždaug apie 100-110 tūkstančių litų.

“Viktoras mūrijo, Jolanta santechnika rūpinosi, o toks Dovydas vadovavo. Man nė cento pridėti nereikėjo”, – vardijo geradarius Tėvas Stanislovas, tarp jų Jolantą ir Viktorą Uspaskichus, Kėdainių rajono Josvainių “Polimero” firmos vadovą Virginijų Dovydą. Pastarąjį vienuolis vadino filantropu “meilės darbus darančiu” žmogumi.

“Kas nedavė, tas nedavė, o kas davė, tas davė su kaupu”, – apibūdino namo statybą Ramūnas. Prie Tėvo Stanislovo labai prisirišęs žmogus prisipažino, kad jam “bus labai nelengva su tėveliu išsiskirti”.

Pasveiks

Paberžėje, vos per keletą metrų nutolusioje nuo Panevėžio rajono ribos, Tėvas Stanislovas išbuvo nuo 1977 metų. Nuošalioje vietoje vienuolis retai kada sutikdavo žmonių. Iš nuobodulio ėmė rinkti etnografines vertybes – metalinius kryžius, senovinius daiktus, bažnytinius rūbus.

“Daug skaičiau ir taip nugalėjau vienatvę”, – prisimena Tėvas Stanislovas. Vėliau, pajutę žmogaus gerumą, į kleboniją ėmė plūsti gyvenimo nuskriaustieji. Išsiųstas į Dotnuvą Tėvas Stanislovas ilgėjosi Paberžės. “Šiandien mano širdis dainuoja”, – paklaustas, ką jaučia sugrįžęs, sakė jis.

Pastaruoju metu sunegalavęs Tėvas Stanislovas tikisi įveikti sunkią ligą. “Per Velykas jaučiausi sukiužęs kaip kiaušinis, bet dabar man daug geriau”, – kalbėjo jis.