Ne kartą „XXI amžiuje“ 2022–2024 m. bei kitoje Lietuvos spaudoje rašyta, kad 2023-iuosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Šventojo Juozapato metais, minint jo kankiniškos mirties 400 metus, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1298 patvirtino Šventojo Juozapato metų minėjimo 2023-iaisias metais planą, kurį rengė Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės ir Kultūros ministerija. Plane buvo numatyta per 40 veiklų, kurias įgyvendinti ėmėsi įvairios valstybinės įstaigos, mokslo, kultūros, istorinės atminties institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.
Vienas svarbių jubiliejinių šventojo Juozapato 400 metų baigiamųjų akcentų – ikona „Šventasis Kazimieras“. Tai dailininko Raimondo Navakausko dovana Vilniaus Švč. Trejybės rytų (graikų) katalikų apeigų bažnyčiai. Pats dailininkas susirado t. Mykalojų, jam paskambino ir pasakė norįs Švč. Trejybės bažnyčiai padovanoti savo paveikslą. Ikonų tapytojas sakė, kad neturi finansinių galimybių paremti Ukrainą, tačiau Dievas jam davė dovaną – galimybę kurti. Todėl nori menu prisidėti prie Ukrainos palaikymo. Menininkas sakė, kad ikona kaip fenomenas – tai dvasinis specifinis santykis su Dievu. Tai žymiai svaresnis ginklas – juk Dievas skatina meilei. Ikonografas prisilaiko pacifistinės versijos: jam svarbiausia malda ir ikonografija.
Iš aptartų paveikslų t. Mykalojus (Ruslanas Kozelkivskis) OSBM pasirinko šv. Kazimierą. Šis vienintelis Lietuvos šventasis – karalaitis Kazimieras – yra svarbus šventojo Juozapato gyvenime.
Juozapatas (Ivanas Gavrilovičius Kuncevičius, 1580–1623 11 12) – vienintelis ukrainietis – Rytų (graikų) apeigų katalikas, arba unitas – popiežiaus Urbono VIII 1643 m. paskelbtas palaimintuoju, o popiežiaus Pijaus IX – 1867 m. šventuoju; vienas iš Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino (1617 m.) įkūrėjų. Gyvenęs tik 43-ejus metus, šventumui brendo Ukrainoje, Lietuvoje (čia vardan Dievo darbavosi 1596–1617 m.) ir Baltarusijoje. 1963 m. jo palaikai perlaidoti Vatikane, Šventojo Petro bazilikos dešiniojoje navoje – Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje. Būsimasis šventasis šešiolikos metų (1596 m.) iš Voluinės Volodymyro, kur 1580 m. gimė, atvyko į Vilnių mokytis pirklio amato.
Ne viename straipsnių autorė teigė, kad būsimąjį šventąjį turėjo sujaudinti 1604 m. gegužės 10–12 d. (tris dienas) Vilniuje vykę renginiai, iškilmingai sutinkant popiežiaus Klemenso VIII brevę, t. y. trumpą raštą, kuriuo Lietuvoje ir Lenkijoje buvo leista švęsti Šv. Kazimiero (Karalaičio Kazimiero, 1458–1484) šventę. Vilniuje vykę vaidinimai ir pasakojimai apie šventąjį Kazimierą pagreitino 24-erių giliai tikinčio Ivano Kuncevičiaus apsisprendimą rinktis vienuolinį gyvenimo kelią. 1604 m. įstojo į Vilniaus Švč. Trejybės vienuolyną, tuo metu priklausiusį stačiatikiams, pasirinkdamas vienuolinį Juozapato vardą (Bažnyčia ir vienuolynas 1609 m. perduoti unitams – Rytų (graikų) apeigų katalikams).
Kartu su į vienuolyną įstojusiu Veljaminu Rutskiu, kuris, remdamasis Šv. Bazilijaus Didžiojo regula, parašė naujus vienuolinio gyvenimo įstatus, pritaikydamas juos prie esamo laikmečio. 1617 metais Juozapatas ir Veljaminas Rutskis Rūtos dvare (prie Naugarduko) sukvietė bazilijonų vienuolynų kapitulą (vyresniųjų susirinkimą), kuri, sujungusi penkis bazilijonų vienuolynus (Vilniaus, Bitėnų, Žyrovičų, Minsko ir Naugarduko), įkūrė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną – Švč. Trejybės kongregaciją – su centru Vilniuje. Mat iki tol bazilijonų vienuolynai veikė savarankiškai.
Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas – vienintelis ordinas įkurtas LDK, jo herbe pavaizduotas liepsnojantis krūmas, simbolizuojantis dieviškosios ir žmogiškosios prigimties jungtį. Popiežius Jonas Paulius II Juozapatą Kuncevičių įvardijo „Vienybės apaštalu“.
Šventasis Juozapatas – Ukrainos globėjas. Jo vardu pavadintas bazilijonų – Šv. Bazilijaus Didžiojo – ordinas, būtent, Šv. Juozapato Bazilijonų ordinas.
Lapkričio 12-ji kasmet minima kaip šventojo Juozapato Gimimo Dangui diena. O 2023-ųjų kiekvieno mėnesio 12-oji – Bažnyčios paskelbta mažaisias šventojo Juozapato atlaidais. Būtina pridurti, kad jau keli metai, kai kiekvieno mėnesio 4-ąją Vilniaus arkikatedroje švenčiami mažieji šventojo Kazimiero atlaidai.
Neatsitiktinai naujoji Šventojo Kazimiero ikona pašventinta gegužės 5-ąją (senuoju stiliumi švenčiant Kristaus Prisikėlimą – Velykas), kurių išvakarėse gegužės 4-ąją Vilniaus arkikatedroje buvo švenčiami mažieji šventojo Kazimiero atlaidai. O šventojo Kazimiero didžiuosiuose atlaiduose (kovo 4-ąją) ukrainiečiai Rytų (graikų) katalikų apeigomis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje Šventojo Kazimiero koplyčioje aukoja šv. Mišias prie šventojo altoriaus.
Šventojo Kazimiero ikoną pašventino ukrainiečiai kunigai: Švč. Trejybės klebonas, vienuolyno igumenas (vyresnysis) t. Mykalojus (Ruslanas Kozelkivskis) OSBM ir vikaras t. Tadas (Volodymyras Godovanecas) OSBM. T. Mykalojus (Ruslanas Kozelkivskis) OSBM pasakojo apie lietuvio šventojo svarbą Juozapatui, dėkojo už nūdienos lietuvių pagalbą Ukrainai žiauriame kare prieš puolančią Rusijos armiją ir kvietė melstis į šventąjį Kazimierą, prašant jo užtarimų.
