„Meilė ir gailestingumas“ – filmas apie vienuolės šv. Faustinos Kowalskos, pagal kurios gerėjimus nutapytas Dievo gailestingumo paveikslas, gyvenimą ir Dievo gailestingumo kulto plitimą. 2019 m. sausį Lenkijos moterų konfederaciją šv. Faustiną paskelbė Lenkijos šimtmečio moterimi. Teksto autorius yra Šv. Faustinos namelio darbuotojas, ne vienus metus lankytojams pasakojantis apie šv. Faustiną ir Dievo gailestingumo žinią.
Meilė ir Gailestingumas – gražiausi ir svarbiausi žodžiai žmogaus gyvenime. Svarbiausi žodžiai šv. Faustinos Dienoraštyje. Ir ne tik žodžiai, o ir pats šventosios gyvenimas, persmelktas meile ir gailestingumu. Šie žodžiai labai gražiai skamba lenkų kalba: milosc i milosierdzie. Žodžiai, turintys bendrą šaknį – milosc. Meilė ir Gailestingumas liejasi iš bendro šaltinio – Jėzaus ir kiekvieno žmogaus širdies.
Dokumentinis-vaidybinis filmas „Meilė ir Gailestingumas“ („Milosc i Milosierdzie“, scenarijus ir režisūra Michalo Kondrato, 2019, Lenkija) – tarsi ankstesnio šio režisieriaus filmo „Dvi karūnos“ tąsa. Abu filmo herojai – šventieji, gyvenę tuo pačiu laikotarpiu ir savo gyvenimais įkūniję Dievo Gailestingumą. Džiugu, kad abu filmai parodyti Dievo gailestingumo mieste, Vilniuje. Lietuviškoji filmo „Meilė ir Gailestingumas“ premjera Vilniuje įvyko 2019 m. kovo 26 d. ir vis sugrąžina į filmo istorijas, verčia jas apmąstyti ir vertinti.
Puikus pagrindinių aktorių trio (Kamila Kaminska – šv. Faustina, Maciej Malysa – pal. M. Sopočka ir Januszas Chabioras – dail. E. Kazimirovkis) labai įtaigiai, beveik minimaliomis filmavimo sąlygomis, perteikė savo herojų esminius gyvenimo momentus. O su vaidybiniais elementais susipynę dokumentiniai kadrai, liudijimai ir komentarai dar labiau sustiprino siunčiamą meilės ir gailestingumo žinią.
Puikiai perteiktas pal. M. Sopočkos asmuo. Visi trys pagrindinai aktoriai labai įsijautė ir išgyveno savo herojus. Gal tik aktorės K. Kaminskos šv. Faustina, labai natūraliai vaidinama iki vienuolinio periodo, vėliau pašvęstame gyvenime pateikiama kiek egzaltuotai, neperduodant jos dvasinių kentėjimų, patirtų tiek dėl vizijų, tiek savo bendražygių patyčių. Nustebino ir dail. E. Kazimirovskio mirties scena. Kažin, ar ji šiame filme reikalinga? Taip pat kaip ir sukarikatūrinta paveikslo išpirkimo iš Šv. Mykolo bažnyčios sargo epizodas. Trumpame epizode nuolat ironiškai kartojant, kad paveikslas netiks lietuviškai valdžiai, peršamos prastos asociacijos. Juk Lietuvoje tuo metu veikė okupacinė sovietų valdžia. Tiesiog šiame epizode „persūdyta“ ir… neskanu.
Nelabai vykusios ir Jėzaus pasirodymo Faustinai scenos, nes Jėzaus išvaizda atgrasanti. Gal geriau būtų vietoj Jėzaus vaidmens atlikėjo šv. Faustinai tiesiog žiūrėti į paveikslą, nes „Dienoraštyje“ daugelyje vietų ji rašė: „…išvydau Jėzų, kaip yra nutapytas šiame paveiksle…“ (D.500)
Filme labai stiprus ir žavus Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos vienuolės pasakojimas. Jos komentarai ir įžvalgos, įtaigiai susipinančios su vaidybiniais kadrais, labai sustiprina filmą ir jo visumą. Emociškai labai stiprus sesers Michaelos Rak (ZSJM) liudijimas, taip pat puikiai ištransliuota Vilniaus hospiso žinutė. Labai svarbūs dailės konservatorės Edytos Hankovskos-Czervinskos perduoti faktai. Tačiau keista, kad filme visai neužsiminta apie Lenkijoje ir daug kur pasaulyje paplitusį dailininko A. Hylos Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Juk Jėzus šv. Faustinai sakė, kad paveikslas tėra tik indas Jo Gailestingumui pasisemti. Todėl visų menininkų Gailestingojo Jėzaus atvaizdai priartina mus prie Dieviško Gailestingumo. Vilniaus paveikslas – vienintelis pagal šv. Faustinos regėjimus nutapytas, apie kurį Jėzus savo apaštalei sakė: „Per šį paveikslą sieloms teiksiu daug malonių, todėl tegul jis bus prieinamas kiekvienai sielai“ (D. 570).
Kažkodėl filme liko užmirštas šv. Faustinos namelis Vilniuje. Vieta, kurioje įvyko labai daug svarbių įvykių tiek šv. Faustinos gyvenime, tiek ir Gailestingumo kulto žinioje. O juk kai kurios filmo vietos ištęstos, kaip pavyzdžiui, kunigo pabėgimo į JAV scenos ar lenkų lingvistės ir kitų komentarai.
Vienareikšmiškai filmas geras ir reikalingas. Per jo transliuojamą žinią tęsiasi šv. Faustinos ir pal. M. Sopočkos misija – sklinda Dievo Gailestingumas. Filmas palies milijonus širdžių, ir ne viena iš jų atsivers Meilei ir Gailestingumui.