Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Žydų gelbėtojų diena: „Visada galima rinktis išlikti žmogumi“

Žydų gelbėtojų diena: „Visada galima rinktis išlikti žmogumi“

Autorius Asta Šiukšterienė
Šaltinis etaplius.lt, 2023 03 16

 

Lietuvoje kovo 15-ąją pirmąkart paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena, kurią Seimas pernai metų pabaigoje įtraukė į atmintinų dienų sąrašą. Trečiadienį atminimo ceremonija vyko ir Šiauliuose, Pasaulio Tautų Teisuolių atminimo skvere.

Nauja atmintina data naujame skvere

Šiaulių mieste, Ežero ir Vilniaus gatvių sankryžoje, esantis skveras – vienintelis toks Lietuvoje, skirtas įamžinti Pasaulio Tautų Teisuolių atminimą. Jame ir susirinko būrys šiauliečių pirmąsyk paminėti Lietuvos žydų gelbėtojų dienos, kovo 15-osios, neseniai įtrauktos į atmintinų dienų sąrašą. Pasaulio Tautų Teisuolio vardą yra gavę beveik tūkstantis lietuvių ir tai yra aukščiausias apdovanojimas, kurį Izraelio valstybė gali įteikti žmonėms už jų nuopelnus humanizmui.

„Apie Pasaulio Tautų Teisuolius būdavo užsimenama tik kalbant apie Holokaustą. Visada galvodavau, kodėl nėra dienos atminti tiems žmonėms, kurie atliko žygdarbį ir išsaugojo žmogiškumą netgi tokiu tamsiu periodu“, – apie naują atmintiną datą, kovo 15-ąją, sako Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis.

Minėjimo metu susirinkusieji skaitė visų žydų gyvybes gelbėjusių Pasaulio Tautų Teisuolių vardus, degė atminimo žvakutes.

Pasak Šiaulių vicemero Egidijaus Elijošiaus, tai ne tik konkrečių žmonių nuopelnų atminimas, bet ir priminimas, kokia svarbi yra pasirinkimo laisvė.

„Tai šventi žmonės“

Žydus gelbėjusių lietuvių galėjo būti ir daugiau, negu suteikta Teisuolio vardų.

Pasak S. Kerbelio, žydų gelbėtojų buvo iš įvairių socialinių sluoksnių: buvo ir kunigų, ir mokytojų, ir gydytojų, ir paprastų ūkininkų. Tai nepriklausė nuo užimamo socialinio sluoksnio. Tai priklausė nuo pačių žmonių dvasingumo ir pasirinkimo, pas vienus jų žydai patys pagalbos kreipėsi, kiti gi sąmoningai tuo užsiėmė.

„Tie žmonės yra neginčytini didvyriai ir niekas negali sumenkinti jų didvyriškumo, nes jie gelbėjo tai, kas svarbiausia – žmonių gyvybes. Ir to kaina – ant svarstyklių būdavo padėta jų pačių ir jų artimųjų gyvybė. Aš juos vadinu šventais žmonėmis“, – su gilia pagarba kalba Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas.

Norisi perteikti prasmę

Pasak S. Kerbelio, neužtenka, kad žydų gelbėtojams būtų skirtas tik lapelis kalendoriuje ar skveras su vardu ir monumentu. Šįsyk į minėjimą susirinko būrelis šiauliečių – Savivaldybės, meno, kultūros, švietimo atstovų. O štai jaunimo beveik nebuvo (nei istorijos mokytojų su mokiniais, nei istorijos studentų).

„Man pasirodė, kad jaunimo buvo mažai. Nes labai norisi jaunajai kartai perduoti tą idėją, kad bet kokiu atveju yra pasirinkimas: ar išlikti žmogumi, ar pasiduoti kažkokioms juodoms jėgoms? Dažnai sakoma, kad buvo toks laikmetis, kad žmonės bijojo, bet tų žmonių pavyzdys rodo, kad galima išlikti žmogumi bet kokioje situacijoje ir rinktis“, – apie žmogiškumo pamokas tamsiausiuose istorijos puslapiuose sako S. Kerbelis.

Tai buvo pirmasis šios atmintinos datos minėjimas. Tikimasi, kad kitais metais jis bus gausesnis ir svaresnis, ypač jei jį organizuoti imsis miestas. Tokiu atveju tai bus nebe tautinės bendruomenės, o viso miesto interesas – parodyti valstybinę poziciją.

„Karo metu buvo nužudyta apie 95 proc. žydų bendruomenės. Lietuvoje daugiausia. Tai tos dienos minėjimas yra Lietuvai būdas parodyti pasauliui, kad yra ir kita šviesioji pusė – buvo ir žydų gelbėtojų Lietuvoje“, – įsitikinęs S. Kerbelis.

LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kovo 15-ąją paskelbti Lietuvos žydų gelbėtojų diena pasirinko prisimenant Oną Šimaitę. Bibliotekininkė 1966 m. kovo 15 d. tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas už žydų gelbėjimą per Holokaustą.