„Iš pradžių buvo labai baisu gręžti svetimą antkapį. Taip, turiu rankas, esu gręžęs tiek ir tiek, bet gręžti svetimą… Pas skulptorius mėnesį sėdėjau, jie man sakė: bus dešimt kartų lengviau, nei įsivaizduoji. Bet aš susiruošiau kaip į kosmosą skristi ir pirmą atminimo ženklą užkabinau būtent savo dėdei, kad jei sugadinsiu ką nors…“ – pasakoja TAURAS BUDZYS, architektas iš Vilniaus, sumanęs ir pradėjęs įgyvendinti iniciatyvą – ant žydus gelbėjusių žmonių antkapių prikabinti atminimo ženklus ir tokiu būdu pagerbti Pasaulio tautų teisuolius iš Lietuvos.
T. Budzys pats yra vieno Pasaulio tautų teisuolio giminaitis – žydus gelbėjo jo dėdė, kunigas Feliksas Ereminas. „Tačiau viskas prasidėjo ne nuo jo“, – sako T. Budzys. Anot architekto, idėja kilo prieš trejus metus, po to, kai T. Budzys pastebėjo, jog Vilniaus kareivių kapinėse, kuriose kartais lankydavosi su šeima, palaidotas Pasaulio tautų teisuolis Petras Baublys. „Toks pyktis paėmė – guli žmogus ir niekas nieko nežino“, – sakė T. Budzys. Jam tai buvo svarbu ir asmeniškai, nes P. Baublys buvo geras T. Budzio močiutės bičiulis.
Susitaręs su giminaičiais, architektas suderino, koks simbolis bus naudojamas ir pagamino maždaug 76 milimetrų skersmens žalvarinį ženklą, puoštą dviem susikibusiomis rankomis, simbolizuojančiomis pagalbą, raidėmis A. A. (amžiną atilsį) ir užrašais, pranešančiais apie čia palaidotą Pasaulio tautų teisuolį lietuvių, anglų ir jidiš kalbomis. T. Budzys nusprendė, giminėms ir palikuonims leidus, pritvirtinti tokius medalius prie Pasaulio tautų teisuolių antkapių. 908 Lietuvos piliečiai yra pripažinti pasaulio tautų teisuoliais. Dauguma šių žmonių jau yra mirę. T. Budzys sakė, kad atminimo ženklais papuošė jau apie penkiasdešimt antkapių.
Kaip sekasi suderinti atminimo ženklų pritvirtinimą su Pasaulio tautų teisuolių giminėmis? „Aš neskambinęs nieko nedarau, – šypsosi T. Budzys ir priduria: – Žmonės dažnai klausia, kiek tai kainuos, sako, kad nemokamų pietų nebūna. Bet aš sakau, kad būna.“ Anot T. Budzio, beveik visi iškart reaguoja teigiamai, nors ir dažnai būna nustebę. „Klausia kodėl tu tai darai, ar nepavogs atminimo ženklo, bet sakau, kad ne, nes čia gi ne koks brangus metalas, žalvario lydinys“, – pasakojo T. Budzys.
Su Pasaulio tautų teisuolių palikuonimis ar giminėmis idėjos sumanytojas tariasi dėl visko, taip pat ir, pavyzdžiui, kurioje vietoje prie antkapio tvirtinti lentelę. „Būna žmonių, kurie sako: jūs architektas, jūs turite išmanyti, pats ir nuspręskite, būna tokių, kurie ilgai stovi, mąsto: gal geriau į kairę, gal į dešinę, ir aš juos suprantu “, – pasidalino T. Budzys.
Kitaip yra su žydus gelbėjusiais kunigais, kurių daugelis palaidoti šventoriuose ir jų kapus prižiūri Bažnyčia. „Turiu pusbrolį kunigą, jis man patarė dėl atminimo ženklų tvirtinimo tartis ne su kiekvienu klebonu atskirai, bet su vyskupais.“ Iniciatyvą palaikė Lietuvos vyskupų konferencija, ir T. Budziui buvo išduoti tai patvirtinantys dokumentai.
Graži istorija nutiko tvirtinant atminimo ženklą prie Pasaulio tautų teisuolės Marijos Rusteikaitės antkapio. M. Rusteikaitė buvo vienuolė, įkūrusi Dievo Apvaizdos seserų kongregaciją, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusi žydaitę. Kai T. Budzys nusprendė ieškoti, su kuo galėtų susitarti dėl atminimo lentelės pritvirtinimo, jam pavyko susisiekti su M. Rusteikaitės kongregacija ir giminėmis. Vienuolyno vyresnioji ir M. Rusteikaitės giminės davė sutikimą tvirtinti lentelę. „Nusiunčiau antkapio nuotraukas ir giminėms, ir vienuolynui, iš vienuolių gavau atsakymą, kad dabar visas vienuolynas kas vakarą melsis už mane ir už mano artimuosius“, – pasakojo T. Budzys.
Malonių netikėtumų buvo ir ieškant kito Pasaulio tautų teisuolio Antano Poškos, kaip ir Petras Baublys palaidoto karių kapinėse, Vilniuje, giminių. „Antano Poškos gimines radau per baikerius“, – pasakojo T. Budzys. Tarpukariu žurnalistas ir rašytojas Antanas Poška išgarsėjo kaip keliautojas motociklu, tad yra Lietuvos baikerių gerbiamas iki šiol. „Atvažiuoju į kapines, kapinių administratorė sako, kad kažkas pernai sutvarkė koplytstulpį prie Poškos kapo. Ir tikrai – gražus koplytstulpis, o iš šono – tvarkingai, kad per daug nekristų į akis – lentelė: „Antkapis atstatytas Lietuvos baikerių kongreso nutarimu“. Iš baikerių pavyko gauti ir artimųjų kontaktus.
T. Budziui kilo idėja ne tik uždėti atminimo lenteles, tačiau ir paruošti internetinį katalogą, kur būtų galima Lietuvoje rasti vietas, kuriose palaidoti Pasaulio tautų teisuoliai. „Jei atvažiuosite iš Izraelio ar iš Amerikos ir norėsite nusilenkti žmogui, kuris išgelbėjo jūsų senelį, bus aišku, kur eiti“, – sakė T. Budzys. Puslapyje planuojama pateikti informaciją, kur Lietuvoje palaidoti Pasaulio tautų teisuoliai, schemos, rodančios, kaip rasti, kurioje kapinių vietoje yra jų kapai, šiek tik artimųjų užrašytų atsiminimų apie juos. „Prašau giminių, kad nerašytų: „Gimė tais metais, lankė tą mokyklą, ten dirbo“, o prašau parašyti šiltai, žmogiškai“, – dalinosi idėjos sumanytojas.
„Žinau, kokios apimties tai darbas. Blogiausiu atveju vaikai galės bandyti pabaigti,“ – šypsosi T. Budzys. Skaitytojai, kurie patys yra Pasaulio tautų teisuolių giminaičiai, gali kreiptis į Taurą Budzį eletroniniu paštu t.budzys@gmail.com – jis būtų dėkingas už bet kokią pagalbą, susisiekiant su Pasaulio tautų teisuolių palikuonimis ar giminaičiais.
