Prieš 155 metus balandžio 13-ąją netoli Marijampolės gimė būsimas palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, popiežiaus Jono Pauliaus II pavadintas žmogumi pagal Dievo širdį. Šiemet ir kitąmet Lietuvoje minimos reikšmingos sukaktys, tiesiogiai susijusios su šiuo šviesuoliu, apie jį netrukus bus pasakojama ir dokumentiniame filme „Pirmasis“.
Kino pasakojimas atsiranda pačiu laiku: 2027-ieji paskelbti palaimintojo Jurgio Matulaičio (1871–1927) ir Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato metais, minėsime šimtąsias šios asmenybės mirties – gimimo dangui – metines.
Tėvo Jurgio pastangomis 1926 metais buvo įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija, 1927 metais pasirašyta Lietuvos ir Vatikano sutartis. 1918 metais Jurgis Matulaitis įžengė į Vilniaus vyskupo sostą, šias pareigas uoliai ėjo septynerius metus. Priverstas veikti atvirai priešiškomis politinėmis aplinkybėmis, apgynė Bažnyčią, kad ji netaptų politikų įrankiu tautoms priešinti.
Jo gyvenimas anksti paženklintas kryžiumi – vos dešimties sulaukęs liko visiškas našlaitis, paauglystėje susirgo kaulų tuberkulioze ir ši liga kankino jį visą gyvenimą. Vis dėlto itin nepalankios aplinkybės nesutrukdė Jurgiui Matulaičiui puikiai baigti Peterburgo dvasinę akademiją, Fribūro universitete apsiginti aukščiausiais balais įvertintą teologijos daktaro disertaciją ir tapti puikiu, studentų itin mylimu tos pačios Peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi ir vicerektoriumi.
Pirmasis
Toks epitetas tėvui Jurgiui dera daugeliu aspektų: pirmasis Lietuvoje įkūrė vienuoliją – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregaciją; pirmasis profesionalus socialinių mokslų žinovas Rytų Europoje; pirmasis lietuvis, Bažnyčios pripažintas palaimintuoju nuo šv. Kazimiero laikų; pirmasis Šventojo Sosto atstovas nepriklausomoje Lietuvoje; pirmasis etninis lietuvis Vilniaus vyskupas; pirmasis ganytojas, į savo ganomuosius baltarusius prabilęs baltarusiškai.
Pasak filmo scenarijaus bendraautorės, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos narės sesers Viktorijos Plečkaitytės, filme siekiama ne tik atskleisti palaimintojo Jurgio asmenį ir veiklą, jo liudijimo ir darbų reikšmę Bažnyčiai ir Lietuvai, bet ir pakviesti į susitikimą ar net į pokalbį, į dialogą.
„Daugeliu aspektų – ir išsilavinimu, ir pareigomis – tėvas Jurgis buvo europinio, gal net pasaulinio masto asmenybė. Vis dėlto visada išliko vienuolis, kunigas, ganytojas, tiesiog Dievo žmogus“, – teigia sesuo Viktorija.
Palaimintąjį Jurgį ji vadina kasdienos šventuoju, tai yra žmogumi, kuris nepaprastai ištikimai gyveno ir savo kasdienybėje sugebėjo įžvelgti Dievo buvimą bei veikimą, kad iš Jo artumo semtųsi įkvėpimo ir jėgų kiekvienam žingsniui. „Kaip styga, kurią lengva užgauti. Toks jis buvo santykyje su Dievu: nuolat pasiruošęs skambėti po Dievo pirštu“, – kalba sesuo V. Plečkaitytė. Stipresnis jos pačios santykis su tėvu Jurgiu užsimezgė tada, kai pradėjo atrasti jį kaip žmogų kasdienybėje – tarp žmonių, uždavinių, sunkumų, klausimų, nepasisekimų, nusivylimų, atradimų.
Sausos biografijos nebus
Filmo režisierius Haroldas Klevinskas tikina, kad „Pirmasis“ neprimins sauso biografinio pasakojimo. Anot jo, biografiniai faktai ir istorinis kontekstas pinsis su tėvo Jurgio užtarimu malones patyrusių žmonių istorijomis. Režisierius prisipažįsta anksčiau apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį žinojęs tik esminius faktus. Tačiau pradėjus labiau gilintis tėvas Jurgis atsiskleidė kaip nepaprastai įdomi, daugialypė, net intriguojanti asmenybė.
„Štai beveik 100 metų praėjo nuo jo mirties, regis, kalbame apie istorinę asmenybę, tačiau šiandien susipriešinusioje, kraštutinumų draskomoje mūsų visuomenėje jis yra ne mažiau svarbus ir aktualus. Visų jo darbų esmė buvo Dievas, tikėjimas, per tai jis skleidė tiesą ir šilumą“, – pabrėžia H. Klevinskas. Jurgis Matulaitis buvo vienytojas, ganytojiška veikla aneksuotame Vilniaus krašte, paskui – Kaune sugebėjo išsilaikyti virš politikos, politikavimo.
Tėvui Jurgiui buvo svetima žmones skirstyti, rūšiuoti, visi jam buvo lygūs Dievo meilėje. Nepalaikė ir nacionalizmo – siekė vienyti daugiatautį, daugiakalbį ir daugiakultūrį Vilniaus kraštą.
Filmo scenarijaus bendraautorė Gailė Garnelytė teigia, kad tėvui Jurgiui buvo svetima žmones skirstyti, rūšiuoti, visi jam buvo lygūs Dievo meilėje. Nepalaikė ir nacionalizmo – siekė vienyti daugiatautį, daugiakalbį ir daugiakultūrį Vilniaus kraštą. Anot G. Garnelytės, Jurgis Matulaitis buvo kunigas iš pašaukimo, o ne savo vaidmeniu. Taip pat puikus vadybininkas, reformatorius, steigęs vienuolijas, prieglaudas.
Pašnekovai pabrėžia, kad filmu nenorėta kurti šventojo siaurąja prasme portreto. Priešingai – siekta atskleisti ypač paprastą palaimintojo Jurgio Matulaičio žmogiškumą, parodyti įvairialypę jo asmenybę. Apie jį filme kalba tikėjimo liudytojai, biografijos žinovai, vienuolės, Bažnyčios istorikai, taip pat žmonės, per tėvo Jurgio užtarimą išgyvenę nuostabius Dievo stebuklus.
„Kalbindami pašnekovus, klausydami jų pasakojimų, ieškojome jų santykio su palaimintuoju Jurgiu. Per tą santykį išryškėja ir jo žmogiškumas, ir šventumo tikrovė“, – teigia kūrėjai.
Filmo „Pirmasis“ idėja prodiuserei Daivai Bilinskienei ir seseriai V. Plečkaitytei kilo 2023 metais per Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos suvažiavimą Marijampolėje.
„Esu skaičiusi palaimintojo Jurgio „Užrašus“. Nustebino ir įkvėpė Dievui pasišventusio žmogaus mintys, nušvitimai, akimirkos išgyvenimai. Jis dalijosi pastabomis apie kasdienybę, būtį ir tarnystę žmogui, Dievui. Lietuva privalo daugiau apie jį sužinoti ir atrasti, kokį didžiavyrį, stiprų dvasinį lyderį turi ir kokią svarbią užduotį jam anuomet patikėjo Šventasis Sostas“, – kalba D. Bilinskienė.
Kol laukiama kanonizacijos
Filme skiriama dėmesio ir Jurgio Matulaičio kanonizacijos – paskelbimo šventuoju – procesui. Pasak sesers Viktorijos, nėra tiesioginės sąsajos tarp žmogaus darbų ir jo paskelbimo palaimintuoju, vėliau – šventuoju.
„Darbai yra šventumo vaisiai, tačiau ne medis. Šventumo medis yra kas kita. Jo esmė – santykio su Dievu klausimas, motyvacija, iš kurios randasi visi darbai. Todėl ir kanonizacijos procese bandoma atpažinti, kaip atsiskleidžia žmogaus dorybės, tokios kaip tikėjimas, viltis, meilė, kantrumas, susivaldymas, klausiama, ar žmogus gebėjo būti kantrus, kai tam reikėjo didvyriškų pastangų, ar gebėjo išlaikyti viltį, kai vilties nebuvo, ir panašiai“, – aiškina sesuo Viktorija.
1982-aisiais popiežius šv. Jonas Paulius II suteikė Jurgiui Matulaičiui Garbingojo Dievo tarno titulą, o 1987 metais paskelbė palaimintuoju. Beatifikacija, vykusi Romoje iškilmingai švenčiant Lietuvos krikšto 600-ąsias metines, laikyta šv. Jono Pauliaus II ypatingos ganytojiškos meilės Lietuvai ženklu.
Įrodyti įvykusio stebuklo faktą, kad palaimintasis būtų paskelbtas šventuoju, nepaprastai sunku, todėl proceso trukmė yra nenuspėjama ir gali būti tikrai ilga. Liudijimai apie palaimintojo Jurgio užtarimu patirtas malones ir dabar nuolat pasiekia atsakingus už kanonizacijos bylą, atidžiai studijuojami ir pristatomi ekspertų vertinimui.
Pasak G. Garnelytės, jai pačiai teko kalbėtis su ketvirtos stadijos vėžiu susirgusia ir jau prieš penkerius metus mirtiną gydytojų diagnozę ir prognozę, kad jai teliko gyventi pusė metų, išgirdusia moterimi. Taip pat klausyti istorijos, kai sovietų saugumo darbuotojas, apsilankęs Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaiduose, naujai atrado tikėjimą ir atsisakė bendradarbiauti su represine institucija.
„Dabar palaimintojo Jurgio Matulaičio kanonizacijos klausimas priklauso nuo to, kada atsakingos Bažnyčios institucijos įvertins kurią nors malonę, gautą jo užtarimu, kaip tikrą ir neginčytiną stebuklą. O tėvo Jurgio užtarimo meldžia, malones patiria ir liudija ne vienas, todėl gal netruksime sulaukti ir jo paskelbimo šventuoju“, – viliasi filmo kūrėjai.
„Pirmasis“ buvo filmuojamas Vilniuje, Kaune, Prienuose, Marijampolėje, Panevėžyje ir Romoje. Filmo operatoriai – Deividas Nutautas ir H. Klevinskas, garso režisierius – Kostas Radlinskas, gamintoja – Studija TVIP. „Pirmojo“ premjera numatoma tarptautiniame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje, vyks pristatymai Kaune, Marijampolėje, filmą rodys LRT televizija.
Filmo gamybą iš dalies finansuoja Marijampolės savivaldybė, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija, Kauno savivaldybė, LRT, Studija TVIP.
