Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Palaimintojo Teofiliaus Matulionio istorija rusiškai! Rusų kalba išleista Algirdo Jurevičiaus knyga „Susipažinkime – esu Teofilius“

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio istorija rusiškai! Rusų kalba išleista Algirdo Jurevičiaus knyga „Susipažinkime – esu Teofilius“

Šaltinis Artuma, 2020 11 17

 

„Artumos“ leidykla rusų kalba išleido knygą „Susipažinkime – esu Teofilius“. Tai jau trečiasis šios knygos – Algirdo Jurevičiaus (dabartinio Telšių vyskupo) parašytos autobiografinės apysakos (2017, „Artuma“, redaktorė Regina Pupalaigytė, dailininkė Silvija Knezekytė) – leidimas užsienio kalbomis. „Artuma“ šią knygą jau yra išleidusi lenkiškai ir angliškai, numatydama artimiausioje perspektyvoje vertimą į prancūzų kalbą, o vėliau tikimasi, jog knyga taps prieinama skaitytojams ir ispanų, italų bei vokiečių kalbomis. Juk šventumas neturi sienų, o mūsų palaimintasis Teofilius degė apaštaliniu užsidegimu pasitarnauti bet kuriose aplinkybėse jam tekusiais įvairių tautybių žmonėms.

Ir vis dėlto kodėl labiau skubėta su rusiškuoju vertimu, „aplenkiant“ kitas didžiąsias Europos kalbas (ir tautas)? Atsakymas greičiausiai būtų šie palaimintojo Teofiliaus Matulionio žodžiai: „Neatsisakau kiekvieną akmenį sujudinti dėl misijos Rusijoje.“ Ir ne tik žodžiai –Teofilius Matulionis net ir popiežių nuolat prašė melstis už Rusijos žmones, leisti jam ten tarnauti, o kai po prievartinio gyvenimo (ir kalėjimo) Rusijoje laikotarpio buvo sugrąžintas į tarpukario Lietuvą, ir čia tebepuoselėjo lūkesčius grįžti pas savo ganomuosius.

Lietuvoje, Rusijoje ar kitur gyvenantiems rusams katalikams, neabejotinai ir mūsų broliams stačiatikiams, Teofilius Matulionis knygos „Susipažinkime – esu Teofilius“ puslapiuose jų gimtąja rusų kalba, be kitų savo gyvenimo kelių (beje, surašytų keturių tomų jo operatyvinio sekimo byloje ir pasibaigusių Šeduvoje vyskupui kalint mažame kambarėlyje), papasakos apie savo tarnystės pradžią Rusijoje (kur atsidūrė už bausmę, kad pakrikštijo kataliko ir ortodoksės šeimos kūdikį); papasakos kaip žmonių padedamas (kartais su kepure rankose prie pastolių prašydamas aukų) skurdžiame darbininkų rajone statė Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčią Peterburge; ir ne tik pats žmones mylėjo, bet ir patyrė jų meilę: kai visi stengėsi bėgti iš badaujančio miesto, vis kažkas atnešdavęs jam maisto davinį su duona, kuri tuomet buvo aukso vertės… (p. 24).

Papasakos ir apie tai, kaip po Spalio revoliucijos Rusijoje uždarinėjant bažnyčias nepasirašė tos pačios minėtos Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčios uždarymo „sutarties“, tad atsidūrė Maskvos kalėjime, o po bausmės atlikimo apie savo ganomuosius kalbėjo: „Per kiekvienas pamaldas jutau, kad aš jiems esu reikalingas. Kunigas turi būti ten, kur žmonės vargsta, kenčia…“ (p. 28). Tos pačios bažnyčios koplyčioje 1929 metais jis buvo konsekruotas vyskupu ir norėjo likti Rusijoje net ir tada, kai atsivėrė galimybė grįžti Lietuvą.

Palaimintasis Teofilius papasakos, kaip tą vargstančią, bolševizmo suspaustą kaimenę Rusijoje, jos paprastus žmones, nešiojosi širdyje ir sugrąžintas į Lietuvą. Čia nenustojo ruoštis savo antrajai misijai tarp Rusijos katalikų, telkdamas ne tik galinčius tarnauti kunigus, bet ir rinkdamas netgi liturginius reikmenis, knygas, platindamas maldą už Rusiją Lietuvoje labai mylėtos šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės užtarimu – taip karštai jis norėjo šią varginamą tautą grąžinti Kristui.

Bet kurios tautos ir bet kuria kalba skaitantįjį šią autobiografinę apybraižą tikriausiai priblokš šio „pasaulio neteisybė“ – kad taip trokštamų misijų planai baigėsi Vladimiro kalėjimu ir invalidų namais Potmoje – toje pačioje Rusijoje, iš kurios Lietuvą dėl cenzūros pasiekdavo ir jo laiškai rusų kalba, o viename jų – ir dukterėčiai atsiųstas karpytas paukštelis, tapęs vyskupo kalinio taip ir nepavergtos dvasios simboliu.

Štai kodėl taip svarbu apie mūsų palaimintąjį papasakoti ir kitomis kalbomis. Savitai vyskupo Algirdo Jurevičiaus knygoje „Susipažinkime – esu Teofilius“ prakalbintas ir „įgarsintas“ mūsų palaimintasis Teofilius Matulionis turi ką pasakyti ir katalikams, ir visiems krikščionims, nes meilė, laisvė, tikėjimas neturi sienų, kad ir kokias užkardas bendrystei šiandien patirtume.

2017 m., palaimintojo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos išvakarėse, išleistą Algirdo Jurevičiaus knygą „Susipažinkime – esu Teofilius“ išsamiau yra pristatęs Paulius Subačius. Jo anonsą kviečiame skaityti čia >>

Kiti knygos pristatymai:

Marijos radijo laidoje „Knygų lentynoje“ pristatoma vysk. Algirdo Jurevičiaus parašyta knyga „Susipažinkime – esu Teofilius”. Laidoje dalyvauja: vyskupas Algirdas Jurevičius, žurnalo „Artuma“ vyr. redaktorius Darius Chmieliauskas, dailininkė Silvija Knezekytė, laidą veda Egidijus Stankevičius (klausyti).

Leidinio ieškokite katalikišką literatūrą platinančiuose knygynuose.