2019 m. vasario viduryje palaimintojo Teofiliaus Matulionio fondas (TM fondas) Aukštaitijoje, Alantos dvare, įkūrė jo vardo muziejų. Jame eksponuojama apie šimtas objektų: vyskupui Teofiliui priklausę daiktai, jo rašyti laiškai, vyskupo giminaičių raštai dėl dėdės gelbėjimo, nuotraukų originalai, KGB dokumentai.
Per porą mėnesių TM fondas užtiko naujų ir labai įdomių eksponatų. Kai kuriuos jų TM fondas gavo dovanų, kai kas į Alantos muziejų pateko depozito teisėmis, kai ką pavyko pagarbiai pačiupinėti ir bent nufotografuoti.
Pirmasis naujas vyskupo Teofiliaus objektas yra mažam berniukui Rimui Matulioniui dovanotas porcelianinis puodukas. Dėdės vyskupo iš kelionių parsivežtą bavarišką puodelį su lėkštute išsaugojo Kaune gyvenusi vyskupo brolio Jeronimo ir jo žmonos Emilijos šeima. Ant vokiško puoduko ir lėkštutės dugno yra įspaustas herbas ir metai 1814–1939 (periodas, per kurį porceliano gamykla gamino ir išdegė šiuos indukus). Porcelianinį puodelį R. Matulionis porai metų paskolino eksponuoti palaimintojo Teofiliaus muziejuje, Alantoje.
Yra žinoma, kad kito brolio – Vilniuje gyvenusio Antano dukroms dėdė vyskupas iš kelionių atvežė kitokių malonių dovanėlių. Dukterėčioms Mildai ir Meilei 1936 m. teko po medinį dekoruotą kiaušinių dėkliuką ir po vaikiškų baldų komplektą žaidimams. Baldukai žuvo per karą, o vienas iš medinių kiaušinių išliko ir Meilės Matulionytės-Bubelienės dėka eksponuojamas muziejuje Alantoje.
Dar vienas objektas, Matulionių šeimos paveldėtas ir R. Matulionio perduotas jau kaip dovana TM fondui – tai palaimintojo Teofiliaus mišių rankšluostėlis, papuoštas meistriškai išsiuvinėta monograma. Dėl jo autentiškumo neabejojama, bet kol kas nėra trijų raidžių – KJK tikslaus iššifravimo.
Kauno vyskupas Algirdas Jurevičius, gavęs pasiųstą nuotrauką, atsakė: Gal tai Kristus Jėzus Karalius, nes šią šventę 1925 m. įvedė popiežius Pijus XI. Šį komentarą lyg ir patvirtina raudonu siūlu apsiūta raidė J ir virš monogramos išsiuvinėta karališka karūna su trimis raudonais brangakmeniais.
Klausiamas dėl apačioje raudonai išsiuvinėto skaičiaus 1., vyskupas A. Jurevičius sako, kad didelėse bažnyčiose, kur būna daug kunigų, ten kiekvienas jų turi savo kieliką ir prie to reikalingus rankšluostėlius. Taigi, viskas arti tiesos. Dar lieka neaišku, kokiam Teofiliaus kunigystės periodui šis rankšluostėlis priklausė: Leningrado (1925–1929), Kauno benediktinių (1936–1942), Kaišiadorių (1943–1946)? O gal jis buvo naudojamas vyskupo namų mišiose ir paskutiniuoju Birštono–Šeduvos periodu (1956–1962) – kas žino?
Palaimintojo giminaitis Rimas TM fondui perdavė ir kelias geros kokybės nuotraukas, kurių vertingiausia – 1934 m. Ekonominės karių bendrovės fotostudijoje Karlio Baulo darytas kadras, kuriame iš sovietinių kalėjimų sugrįžęs vyskupas Teofilius Kaune pozuoja kartu su savo brolių ir seserų vaikais.
Dar vienas malonus atradimas, neseniai pamatytas pas privatų Kauno kolekcininką Kornelijų Bačkevičių – T. Matulionio atvirlaiškis, kurį vyskupas buvo pasiuntęs 1936 m. kovo 12 d. kunigui Pranciškui Jurui į Ameriką, Lawrence miestą, pakeliui į Šv. Žemę. Ant atviruko – puiki laivo nuotrauka, o trumpame laiške vyskupas dėkoja už apsilankymą (tekstą pateikiame autentišką): Didžiai Gerbiamas ir Milimas Kunige Klebone! Siunčiu pasveikinimą, linkėjimus ir sudiev iš Viduržemio jurių. Priimkit nuoširdų ačiu už visą ką gero ir malonaus patiriau iš Jusų. Te geras Jezus laimina Jus ir Jusų darbuotę Jo garbei, Bažnyčios, sielų ir Tėvynės naudai. Neužmirškit savo maldose manęs. Su Dievu. Viso gero. Aukštai gerbią ir milęs Jus Kristuje +Teofilius Matulionis Eps.
Kolekcininkas Kornelijus parodė ir kelias kitas vyskupo Teofiliaus nuotraukas. Viena iš tų kompozicijų, padarytų 1934 m. Vusteryje (JAV), pateko į naująjį albumą Palaimintasis vyskupas kankinys TEOFILIUS MATULIONIS. Bet Kaune pamatyta nuotrauka fiksavo kitą, artimesnio plano kadrą – vyskupas su trimis pokštaujančiais Amerikos lietuviais kunigais.
Negana to, prieš kelias dienas iš Gdansko II karo muziejaus TM fondas gavo nematytą 1928 m. mišių taurės nuotrauką, padarytą šiais laikais Kustanajuje, Kazachstane. Ant taurės kojelės išgraviruotas lietuviškas tekstas su keliomis pavardėmis Sibiro kunigų, susijusių su T. Matulioniu – kai kurie iš jų vėliau buvo sušaudyti, kai kurie išgelbėti. Bet apie šią taurę – kitame straipsnyje.
