Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Vladas Mažonas MIC. Kelias į altorių garbę

Vladas Mažonas MIC. Kelias į altorių garbę

Šaltinis Vatican News, 2023 03 20
Šventųjų skelbimo dikasterija įgaliojo Marijonų kongregaciją pradėti penkių jos narių beatifikacijos ir kanonizacijos bylą. Vienas iš jų – lietuvis kankinys Dievo tarnas t. Vladas Mažonas MIC.
Penki beatifikacijos ir kanonizacijos byloje minimi marijonai Dievo tarnai yra Rytų apeigų katalikų archimandritas t. Fabianas Abrantowiczius (1884–1946), jo įpėdinis t. Andrew Cikoto (1891–1952), t. Eugenijus Kulesza (1891–1941), t. Vladas Mažonas (1881–1945) ir t. Jonas Mendriksas (1907–1953). Padrimariani.org nuotrauka

Marijonas kunigas, žurnalistas ir pedagogas V. Mažonas gimė 1881 m. birželio 24 d. Telšiuose., įšventintas kunigu 1906 m., 1924 m. įstojo į Marijonų kongregaciją. Kurį laiką dirbo Minsko ir Sankt Peterburgo katalikų parapijose, Marijampolėje, Londone (Didž. Britanija) lietuvių katalikų ir Chjarbine (Mandžukas/Kinija) rusų bei lietuvių katalikų sielovadoje, Tokijuje mokėsi japonų kalbos, mokytojavo Šiauliuose ir Ukmergėje. Nuo 1926 iki 1932 m. ir nuo 1938 iki 1940 m. V. Mažonas buvo Marijampolėje leidžiamo iliustruoto katalikų savaitraščio „Šaltinis“ redaktorius. Populiaraus savaitraščio (6000 egz. tiražas 1933 m.) leidimas nutrūko po 1940 m. vasarą pradėto Lietuvos sovietinimo, nukreipto taip pat prieš Katalikų Bažnyčią ir jos narius, pasitelkiant teroro priemones. Netrukus ir kun. V. Mažonas tapo sovietinės valdžios auka. Marijonų kongregacijos portalas informuoja, kad 1941 m. birželio 14 d. NKVD suėmė Dievo tarną V. Mažoną.

Jis buvo sovietų deportuotas į Rešiotų stoties 7-ąją stovyklą Sibire, ten tardytas, kankintas, o tai pakirto jo sveikatą. 1942 m. balandžio 21 d. siūlyta jam skirti mirties bausmę, tačiau nuosprendžio V. Mažonas nesulaukė, 1944 m. vasario mėn. buvo išsiųstas į Maskvą tolesniems tardymams, bet iš karto buvo paguldytas į Butyrkų kalėjimo ligoninę Maskovje, kur 1945 m. sausio 21 d. mirė, būdamas ištikimas iki galo.

Marijonų kongregacijos, bendradarbiaujant Varšuvos arkivyskupijai, pradėta penkių marijonų kanonizavimo byla pavadinta Dievo tarno Fabiano Abrantowicziaus ir keturių bendražygių vardu. Visi jie buvo tikėjimo kankiniai, kentėjo ir mirė nuo komunistinio sovietinio režimo rankos, pažymi marijonų portalas.

Penki beatifikacijos ir kanonizacijos byloje minimi marijonai Dievo tarnai yra Rytų apeigų katalikų archimandritas t. Fabianas Abrantowiczius (1884–1946), jo įpėdinis t. Andrew Cikoto (1891–1952), t. Eugenijus Kulesza (1891–1941), t. Vladas Mažonas (1881–1945) ir t. Jonas Mendriksas (1907–1953).

Penkių marijonų šventumo byla pradėta marijonų kongregacijai minint savo įsteigimo 350 metų jubiliejų. Kiti keturi kongregacijos nariai jau pripažinti Bažnyčios palaimintaisiais ar šventaisiais – marijonų steigėjas šv. Jėzaus ir Marijos Stanislovas Papczynskis, kongregaciją atkūręs arkivysk. pal. Jurgis Matulaitis ir du kunigai: 1943 m. nacių Baltarusijoje nužudyti pal. Antanas Leszczewiczius ir pal. Jurgis Kaszyra, abu kilę iš buvusios Vilniaus vyskupijos teritorijos.