Neseniai išleistas naujas „Katalikų žinynas 2022“, kaip kasmet, skelbia informaciją apie Bažnyčios Lietuvoje struktūras ir darbuotojus: vyskupijas, vienuolijas, parapijas ir organizacijas, ganytojų, sielovadininkų ir organizacijų darbuotojų pavardes. Be kitų įdomių dalykų, pristatomos lietuvių katalikų Dievo tarnų ir tarnaičių kanonizacijos ir beatifikacijos bylos.

Pagal „Katalikų žinyną 2022“, daugumoje Lietuvos vyskupijų pradėtų beatifikacijos bylų skaičius nepakitęs nuo 2021 metų, išskyrus Šiaulių vyskupiją, kur su Šventojo Sosto leidimu tiriamos aštuonios iš šešiolikos Lietuvoje pradėtų beatifikacijos ir kanonizacijos bylų, t. y. pusė visų bylų Lietuvoje. Iš jų net šešios yra naujos, t. y. Šventųjų skelbimo kongregacijos patvirtintos 2020 metų dekretais.

Kai kurie iš naujųjų Bažnyčios Lietuvoje Dievo tarnų – visi vyrai – yra žinomos asmenybės. Tarp jų yra du katalikų pasipriešinimo sovietinei-ateistinei sistemai dalyviai:

– kunigas Algirdas Mocius (1917–1999),

sąžinės belaisvis, beveik du dešimtmečius kalintas Pečioros ir Mordovijos lageriuose. Plačiai žinomos jo kryžiaus nešimo basomis ir procesijų į Kryžių kalną akcijos, kai tai daryti buvo iššūkis sovietinei sistemai. Dievo tarnas kunigas Algirdas Mocius 1999 metais mirė Viduklėje, palaidotas gimtinėje, Meškuičių Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčios šventoriuje. Jo beatifikacijos ir kanonizacijos bylos postulatoriumi paskirtas kun. Vytautas Ripinskis.

– disidentas, šeimos tėvas Mečislovas Jurevičius (1927–1999), Lietuvos Helsinkio grupės ir Eucharistijos bičiulių sąjūdžio narys, 45 pabaltijiečių memorandumo signataras, sovietų kalintas Žeskazgane ir Permėje, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ ir kitų pogrindžio leidinių platintojas. Dievo tarnas, pasaulietis ir šeimos tėvas Mečislovas Jurevičius 1999 m. mirė Šiauliuose, palaidotas Šiaulių Ginkūnų kapinėse. Jo beatifikacijos ir kanonizacijos bylos postulatorius – kun. Saulius Paliūnas.

Kitose keturiose Šiaulių vyskupijos beatifikacijos ir kanonizicijos bylose minimi šeši Dievo tarnai – keturi kunigai ir du pasauliečiai, nuo 1941 iki 1942 metų patyrę susidorojimą, kankinimą ir mirtį nuo Lietuvą per Antrąjį pasaulinį karą okupavusių nacistinės Vokietijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos režimų.

1941 m. birželio 25 d. Kuršėnuose sovietinių aktyvistų žiauriai nukankinti ir nužudyti du katalikai: kanauninkas Vaclavas Dambrauskas (1878–1941) ir kunigą užstojęs nevedęs vyras, ūkininkas Kazimieras Pieškus (1898–1941). Abu Dievo tarnai palaidoti Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje. Beatifikacijos arba kankinystės pripažinimo bylos postulatorius – kun. Vytautas Kadys.

1941 m. birželio 27 d. pakeliui į Joniškį NKVD stribų sulaikyti ir po žiaurių kankinimų nužudyti du katalikai: kun. Paulius Racevičius (1908–1941) ir šeimos tėvas Vladas Kaselis (1907–1941). Abu Dievo tarnai palaidoti Joniškio Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje. Beatifikacijos ir kankinystės pripažinimo bylos postulatorius – kun. Remigijus Jurevičius.

1942 m. kovo 20 d. Lenkijoje nacių nužudytas kun. Konstantinas Daukantas (1896–1942), buvęs Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus parapijos vikaras, 1941 m. liepos 24 d. Varšuvoje suimtas už žydų gelbėjimą ir išvežtas į Aušvico konclagerį, kur žuvo. Dievo tarno palaikų likimas nežinomas. Beatifikacijos bylos postulatorius – kun. Matas Kasparas.

1942 m. gegužės 20 d. Orenburgo kalėjime pietų Urale teismo nuosprendžiu sušaudytas kun. Stanislovas Pijus Rimkus (1912–1942), buvęs Kražių parapijos vikaras. Ir šio Dievo tarno palaikų likimas ar palaidojimo vieta nežinoma. Beatifikacijos ar kankinystės bylos postulatorius – kun. Gintas Sakavičius.

Šiaulių vyskupijoje, be šių, svarstomos Dievo tarno kun. Ignaco Štacho ir Dievo tarnaitės Barboros Umiastauskaitės beatifikacijos bylos, aktyviai remiama kunigo iš Šiaulių vyskupijos, 1937 m. Baškirijoje su visa katalikų bendruomene sušaudyto Dievo tarno Pranciškaus Budrio ir jo bendražygių beatifikacijos byla Katalikų Bažnyčioje Rusijoje.

Priminsime, kad ne vien šių, bet visų Bažnyčios Lietuvoje beatifikacijų bylų postulatoriai kviečia visus, galimai patyrusius malonių šių Dievo tarnų užtarimu, kreiptis į juos ir pasidalyti byloms svarbiais liudijimais.

Taip pat primename, kad Kaišiadorių vyskupija tęsia jau palaimintuoju paskelbto arkivyskupo ir kankinio Teofiliaus kanonizacijos Matulionio bylą, Kauno arkivyskupija – dviejų Dievo tarnaičių bylas: Adelės Dirsytės ir Elenos Spirgevičiūtės, Panevėžio vyskupija – Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno ir Dievo tarnaitės, Apvaizdos seserų kongregacijos steigėjos Marijos Rusteikaitės bylas, Telšių vyskupija – Dievo tarno vyskupo ir kankinio Vincento Borisevičiaus bylą, Vilniaus arkivyskupija – arkivyskupų Mečislovo Reinio, nukankinto Vladimiro kalėjime, Rusijoje, ir Julijono Steponavičiaus, palaidoto Vilniaus katedros Tremtinių koplyčioje, beatifikacijos ir kanonizacijos bylas.