Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Rusijos katalikai paminėjo kankinio mirties 100-ąsias metines

Rusijos katalikai paminėjo kankinio mirties 100-ąsias metines

Šaltinis Vatican News, 2023 04 03

 

Kovo 31 d. Maskvos katalikų katedroje per Mišias, kurioms vadovavo arkivyskupas Paolo Pezzi, buvo prisimintas katalikų kunigas Konstantinas Budkiewiczius, minint 100-ąsias sovietų valdžios jam įvykdyto mirties nuosprendžio metines. Buvo meldžiamasi už jo ir kitų vyrų bei moterų, atidavusių gyvybes už Kristų, beatifikaciją.

Netrukus po bolševikų revoliucijos nauja Rusijos valdžia pradėjo konfiskuoti bažnyčių turtą. Buvo pareikalauta, kad ir negausios Rusijos katalikų bendruomenės vadovai pateiktų bolševikų valdžiai savo maldos namų inventoriaus sąrašus. Atsakydamas į reikalavimą, tuometinis Katalikų Bažnyčios Rusijoje vadovas Mogiliavo arkivyskupas Janas Cieplakas išsiuntė aplinkraštį kunigams, kuriame nurodė nesudarinėti valdžios reikalaujamų konfiskuotinos nuosavybės sąrašų. Reaguodamas į tai 1922 m. lapkričio mėnesį Peterburgo vykdomasis komitetas uždarė visas mieste esančias katalikų bažnyčias. 1923 m. kovo 2 d. arkivyskupui J. Cieplakui ir 14 katalikų kunigų buvo įsakyta atvykti į teismą Maskvoje. Atvykę į Maskvą arkivyskupas ir kunigai buvo suimti. Kovo 21–26 dienomis vyko parodomasis teismo procesas. Arkivyskupas J. Cieplakas ir jo generalvikaras, Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčios klebonas kunigas Konstantinas Budkiewiczius buvo nuteisti mirties bausme, kiti kunigai – nuo 5 iki 10 metų kalėjimo bausmėmis. Dėl tarptautinio spaudimo arkivyskupui mirties bausmė buvo pakeista 10 metų laisvės atėmimo bausme, o vėliau jis buvo iškeistas į Lenkijoje suimtus bolševikų veikėjus ir išleistas iš sovietinės Rusijos. Kunigas K. Budkiewiczius buvo sušaudytas 1923 m. kovo 31 d. Ta diena buvo Didysis šeštadienis.

Tai buvo išėjimas į dangų amžinajam gyvenimui, sakė Maskvos arkivyskupas Paolo Pezzi per Mišias, aukotas š. m. kovo 31 d. Jis taip pat pranešė, kad jau eina į pabaigą kunigo kankinio beatifikacijos proceso diecezinis etapas. Kartu kunigu K. Budkiewicziumi į tą pačią bylą įtraukti ir kiti aštuoni XX amžiaus trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių kankiniai – du vyskupai, keturi kunigai, sesuo vienuolė ir moteris pasaulietė.

Beatifikacijos byla jau 1952 m. Romoje buvo pradėta ir arkivyskupui J. Cieplakui, kuris prieš šimtą metų buvo nuteistas mirties bausme, bet buvo išgelbėtas nuo sušaudymo. Kone stebuklingai atgavęs laisvę arkivyskupas 1925 m. rudenį atvyko į Romą, susitiko su popiežiumi Pijumi XI. Po to išvažiavo lankyti lenkų diasporos parapijų Jungtinėse Valstijose. Kaip tik tuo metu Pijus XI jį paskyrė pirmuoju tais metais po Šventojo Sosto konkordato su Lenkija sudarytos Vilniaus arkivyskupijos ganytoju. Tačiau paskirtasis arkivyskupas mirė 1926 m. vasario 17 d. dar būdamas JAV, nesuspėjęs užimti Vilniaus arkivyskupo sosto. Jo palaikai 1926 m. kovo 26 d. buvo palaidoti Vilniaus katedroje.

Kai komunistų valdžios uždaryta Vilniaus katedra buvo grąžinta tikintiesiems, iš pradžių kurį laiką arkivyskupo J. Cieplako kapas buvo uždengtas. Jis buvo restauruotas ir atidengtas 2018 m. (jm / Vatican News)