2023-ieji LR Seimo paskelbti Šv. Juozapato metais. Minėjimo plane numatyti kultūriniai renginiai, jau įvykę ir dar vyksiantys ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje, Lenkijoje, Austrijoje, Italijoje, Vatikane, Brazilijoje, JAV ir Kanadoje. Į vieną iš tos gausos renginių 2023-ųjų balandžio 19-ąją rinkosi vyresnio amžiaus šiauliečiai – Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto klausytojai. Viena renginio organizatorių – Šiaulių TAU (Trečiojo amžiaus universiteto) rektorė Jolanta Rumbinienė. Renginį vedė prof. Genovaitė Kačiuškienė.
Susirinkimo intencija – pažintis su vilnietės Aldonos Vasiliauskienės dvikalbe moksline studija „LIETUVA – UKRAINA: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“ (Lvovas, 2021). Vien iš pavadinimo beveik aišku, apie ką rašoma toje (26x18x7 cm) knygoje.
Itin įdomi pati knygos viršelio spalva, detalės, kompozicija. Viršelis tarsi padalytas į dvi vertikalias dalis, simbolizuojančias Lietuvą ir Ukrainą. Šią mintį patvirtina du herbai – Vytis raudono skydo fone ir auksinis Trišakis (Trizubcai) – vienas iš seniausių žmonijos simbolių mėlyname Ukrainos herbiniame skyde.
Minėtas viršelio dalis jungia du elementai: vienintelio Ukrainos šventojo – Juozapato portretas / ikona, kuriose jis visada vaizduojamas su kardu (nužudymo įrankiu) ir palmės šakele, ir Vilniaus bazilijonų vartų, pastatytų po 1761 m., nuotrauka. Šv. Juozapato tėvynė – Ukraina, todėl didesnioji ikonos dalis stumtelėta į tai šaliai skirtą pusę, vartai – beveik vien Lietuvai skirtoje pusėje. Mat, šv. Juozapatas, kaip iškilus dvasininkas, subrendo Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne. Palaimintuoju paskelbtas 1643 m., o 1867 m. – Šventuoju. Juostuotas knygos viršelio fonas simbolizuoja kalendorinius metus, o ruda spalva – darnią būseną, išmintį ir pasaulio malonumų atsižadėjimą.
Apie šv. Juozapatą, nors ir glaustai, bet įspūdingai klausytojams papasakojo studijos autorė A. Vasiliauskienė ir renginyje dalyvavęs Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas t. Mikalojus Ruslanas Kozelkivskis OSBM (Mikolaj Ruslan Kozelkivskyy OSBM).
Įdomiais įspūdžiais, patirtais analizuojant A. Vasiliauskienės studiją, pasidalijo du jos recenzentai: šiaulietė, humanitarinių mokslų profesorė Genovaitė Kačiuškienė ir Krekenavos bazilikos rektorius, Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas bei Vadaktėlių ir Upytės parapijų administratorius, teol. dr. Gediminas Jankūnas, pirmaisiais žodžiais akcentavęs šio renginio ypatumą dabartinio karo Ukrainoje akivaizdoje ir sakęs: „Gera matyti visapusišką Lietuvos ir pasaulio žmonių pagalbą. Gera, kad nepavargome padėti ir nepailsome kovoti su blogiu“.
Klausytojų akys krypo ir į Šiaulių rajono Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorių Rimantą Gorį. Nedaug šalyje mokyklų, galinčių pasigirti ir pasididžiuoti atliktais darbais, skambančiais ne tik savo rajone, šalyje, bet ir užsienyje. Viena tokių – buvusi Bazilionų vidurinė mokykla, kuriai vadovavo R. Gorys. Neatsitiktinai iš Ukrainos, Lenkijos ir tolimesnių užsienio šalių į Lietuvą atvykstantys vienuoliai bazilijonai (broliai ir kunigai) ar ukrainiečiai mokslininkai stengiasi apsilankyti buvusioje Bazilionų vidurinėje mokykloje. O joje ir dabar, t. y. panaikinus vidurinės mokyklos statusą, yra ką pažiūrėti. Įdomu tai, kad 2013 m. buvo atidaryta „Dr. Aldonos Vasiliauskienės klasė“, kurioje sukaupta gausi ukrainistikai skirta medžiaga.
Neįmanoma net įsivaizduoti knygos autorės A. Vasiliauskienės darbštumo. Studijos redaktorė doc. dr. Irena Ramaneckienė savo pasisakymui pasirinko 2004–2010 metus, kai kolegė Aldona dirbo Šiaulių universitete. Tiksliau sakant, tik vardijo per tą laikotarpį Aldonos gautus darbo įvertinimus: Ukrainos užsienio reikalų ministras Borisas Tarasiukas apdovanojo Padėkos raštu (2005); Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės – Garbės sidabro ženklu „Už nuopelnus“ (2005); Bazilijonų bendruomenė, minėdama miestelio 420 m. jubiliejų, apdovanojo „Garbės svečio diplomu“ (2006); Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko apdovanojo Kunigaikštienės Olgos III laipsnio ordinu (2006) – tai pirmoji lietuvė moteris gavusi tokį aukštą apdovanojimą; ryšių su ukrainiečiais už Ukrainos ribų draugijos „Ukraina – Pasaulis“ Aukso žvaigžde (2006). Aldona Vasiliauskienė apdovanota dviem Popiežiaus Benedikto XVI Palaiminimais-raštais (ukrainiečių dvasininkijos iniciatyva – 2005 m. rugsėjo 30 d. ir lietuvių dvasininkijos – 2005 m. lapkričio 20 d.) ir Palaiminimo raštu iš Šventosios Žemės Kustodijos (2015). Būtina pabrėžti, kad čia išvardyta tik nedidelė A. Vasiliauskienės apdovanojimų dalis. Sakysite – tik balto pavydo betrūksta. Nelabai norisi su tuo sutikti. Toks negailestingas savęs dalijimas archyvinių dokumentų tyrimams ir mokslo pažangai baltuoju pavydu nekvepia: retas kuris ištemptų tokias veiklos apimtis ir ištvertų tokius darbo tempus…
Malonu informuoti, kad dr. A. Vasiliauskienė dalelę tų unikalių apdovanojimų, kokių niekas daugiau Lietuvoje neturi, dar prieš renginį išdėstė ant nedidelio staliuko, o vėliau, kalbėdama apie save, ir pakomentavo susirinkusiesiems.
Visai pagrįstai studijos pristatyme istorikei, studijos autorei už neįkainojamos vertės darbą buvo įteiktas renginyje negalėjusio dalyvauti Šiaulių vyskupijos Ganytojo ir Šiaulių miesto Garbės piliečio Eugenijaus Bartulio padėkos raštas. Įteikė kancleris kun. Rimantas Žaromskis, tą veiksmą papildydamas ir savo asmeniniais palinkėjimais. Išsakytas Seimo nario Stasio Tumėno sveikinimas, papuoštas gražių gėlių puokšte. Perduoti Šiaulių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos vik. alt. Jordano Urbono (1997–2004 m. Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios klebono) poetine skraiste apgaubtas palinkėjimas, kad dabštuolę mokslininkę ir toliau lydėtų Dievo palaima ir Švč. Mergelės Marijos globa.
Įdomu ir tai, kad į „susipažinimą“ su knyga „LIETUVA – UKRAINA: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje” atvyko trijų vyskupijų (Panevėžio, Šiaulių ir Vlniaus arkivyskupijos) kunigai. Be aukščiau minėtų kunigų, kuo nuoširdžiausiai ranką Aldonai spaudė Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas Vytautas Rapalis, Kurtuvėnų Šv. Jokūbo parapijos klebonas Marius Dyglys.
Kaip svečias renginyje dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, atstovavęs negalėjusį atvykti į renginį merą Dainių Bardauską. Kupiškėnai be galo gerbia savo kraštietę. Už ką? A. Vasiliauskienė originaliai garsina ir Kupiškio rajoną: Skapiškyje, savo sodyboje, daktarė sukaupė nemažai ukrainistikos medžiagos. Sodyboje veikianti nuolatinė nekilnojama paroda „Pažintis su Ukrainos kultūra“– tai savotiškas ukrainistikos muziejėlis.
Daug įdomių dalykų ir pačių nuoširdžiausių dr. Aldonai Vasiliauskienei adresuotų žodžių liko čia neišsakyta, nes pernelyg sudėtingi jos mokslinio darbo rezultatai, kad duotųsi lengvai apibendrinami.