Palenkėje gimęs, Vilniuje, Poznanėje ir Krokuvoje mokęsis Jonas (Ignacas) Levickis (apie 1608–1646) į Jėzaus Draugiją įstojo 1632 m. Romoje. Čia baigė naujokyną ir studijuodamas, 1638 m. balandžio 23 d., davė įžadą vykti ten, kur tik jį panorės pasiųsti tėvas generolas:

„Visagali amžinasis Dieve, aš, Jonas Levickis, visais požiūriais labai nevertas Tavo dieviškojo žvilgsnio, tačiau džiaugdamasis Tavo begaliniu gailestingumu ir palankumu, ir skatinamas troškimo dėl Tavęs numirti, Švč. Mergelės Marijos, šv. Tėvo Ignaco, šv. Pranciškaus Ksavero ir viso Tavo dangiškojo dvaro akivaizdoje prisiekiu ir pažadu ypatingą klusnumą mano Gerbiamam Tėvui Mucijui Vitelleschi, Jėzaus Draugijos Generaliniam Vyresniajam, kad ką tik mano Gerbiamas Tėvas palieps dėl sielų naudos ir tikėjimo skleidimo, ir į kokius tik kraštus mane panorės pasiųsti – pas etiopus arba skitus ir totorius, arba pas kinus, japonus, paragvajiečius, estus, arba pas bet kokius kitus pagonis, eretikus, schizmatikus, arba bet kokius krikščionis – be jokio priešgyniavimo ar išsisukinėjimo, visomis išgalėmis tai stengsiuosi įvykdyti.“

Siųsdamas šį įžadą, Levickis generolui rašė: „(…) Maldingai lauksiu, ką šiuo reikalu Šventoji Dvasia Gerbiamam Tėvui įkvėps; ir melsiu Dievą, kad jis mano širdį padarytų tarsi minkštą vašką, iš kurio Gerbiamas Tėvas galėtų padaryti, ką panorėjęs. O tuo tarpu nevertomis savo maldomis prašysiu Dievo pagalbos, kad (…) būčiau vertas kęsti paniekinimą dėl Jėzaus vardo – ir padėti gyvybę už tokį TĖVĄ, kuris savo gyvastį atidavė už mane.“

Galiausiai įtikinęs generolą, Jonas Levickis gavo leidimą vykti į Tolimuosius Rytus. Iš Lisabonos į Indiją jis išplaukė 1640 m., būdamas kiek vyresnis už Rudaminą – maždaug 32-ejų. Didžiąją gyvenimo Tolimuosiuose Rytuose dalį Levickis praleido Kinijoje (Makao mieste). Ten ruošėsi misionieriauti Tonkine (Šiaurės Vietname), veikiausiai pramoko šio krašto gyventojų kalbą.

1646 m. vasario 22 d. drauge su bičiuliais išplaukęs iš Makao, t. Levickis penktą kelionės dieną, vasario 26 d., žuvo laivo katastrofoje prie Chainanio salos. Iš viso paskendo septyni misionieriai: trys keliavo į Chainanio salą, o keturi – į Tonkiną Šiaurės Vietname. Jėzaus Draugija patyrė didelį nuostolį – per netrumpą laiką misijai gerai pasirengusius jėzuitus. Visi plaukusieji į Vietnamą (du portugalai, italas ir lenkas) mokėjo vietos kalbą, o drauge su misijos vyresniuoju žuvo ir jo parengtas vietnamiečių-portugalų kalbų žodynas. Rūsčia Apvaizdos lemtimi Jonas Levickis Tolimuosiuose Rytuose praleido šešerius metus – lygiai tiek, kiek ir Andriejus Rudamina.

Įdomu, kad 1645 m. iš Makao rašytame laiške t. Levickis pranešė Lietuvos jėzuitams apie tai, kad jo pirmtako Rudaminos kapas gerbiamas vietos krikščionių. Šią žinutę, pasakodamas apie t. Rudaminą, po penkerių metų, 1650 m. išleistoje pirmojoje Bažnyčios Lietuvoje istorijoje (knygoje Įvairenybės apie Bažnyčios padėtį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) panaudojo Albertas Vijūkas-Kojalavičius.