Gimęs apie 1580 m. stačiatikių krašte Voluinės Vladimire (Ukraina) Jonas Kuncevičius nuo pat vaikystės jautė troškimą vienytis su vienintele Visuotine arba Katalikų Bažnyčia. 1596 m. Lietuvos Brastos unijos pagalba dalis Ukrainos Bažnyčios vėl prisijungė prie Romos ir sudarė graikų-katalikų (Unitų) Bažnyčią. 1604 m. Jonas įstojo į bazilijonų vienuolyną Vilniuje, tapo archimandritu Juozapatu. Šventasis pasižymėjo dorybingumu, teologijos išmanymu, iškalbingumu ir atsidavimu Romos Apaštalų Sostui. 1617 m. jis buvo įšventintas Polocko arkivyskupu ir atsiskleidė kaip uolus ganytojas: kasmet rengė sinodus, lankė savo kunigus, buvo dėmesingas deramam liturgijos iškilmingumui ir savo tikinčiųjų tikėjimo ugdymui. Tačiau sėkmingai apaštalaudamas sukėlė kitų pavydą, buvo apšmeižtas, susilaukė grasinimų. Šv. Juozapatas ramiai laukė kankinystės. Jis buvo žiauriai nužudytas Vitebske per vieną ganytojišką vizitą 1623 m.