Lietuvos katalikų kunigas, jėzuitas Andriẽjus Bobolà gimė 1591 11 30 Strachocin (prie Sanoko), mirė 1657 05 16 Janów (dabar Ivanava, Bresto sr.).
Šventasis (šventė – gegužės 16). 1853 m. paskelbtas palaimintuoju, 1938 m. kanonizuotas.
1611 m. baigė Braunsbergo (dabar Braniewo) jėzuitų kolegiją, studijavo Vilniaus akademijoje filosofiją ir teologiją (1613–16, 1618–22). 1622 m. įšventintas kunigu. Gyveno jėzuitų namuose prie Šv. Kazimiero bažnyčios Vilniuje (1624–30, 1646–52). Joje dirbo pamokslininku, nuodėmklausiu, bažnyčios rektoriumi; vadovavo miestiečių sodalicijai. Nuo 1652 m. jėzuitų kolegijos Pinske rektorius. Per 1654–67 Lietuvos ir Lenkijos Valstybių karą su Rusija nukankintas kazokų. Buvo palaidotas Pinske (jėzuitų bažnyčios kriptoje).
1702 m. atidarius karstą rasti nesuirę palaikai su kankinimų žymėmis. Pradėtas gerbti kaip šventasis. 1808 m. palaikai perkelti į Polocką, 1922 m. – į Higienos muziejų Maskvoje, 1934 m. – į Jėzaus bažnyčią Romoje, 1938 m. – į jėzuitų bažnyčią Varšuvoje. Viena relikvijų saugoma Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos informacija.