Lietuvos vaikų šventumo garsas

Gegužinės pamaldos – tradicinės kasdienės katalikų pamaldos, vykstančios gegužės mėnesį ir skirtos Švč. Mergelės Marijos pagarbinimui. Dar vadinamos mojava, mojumi, mojavomis. Gegužinės pamaldos vyksta ne tik bažnyčiose, bet ir tikinčiųjų namuose, prie gatvėse ir keliuose įrengtų kryžių ar Mergelės Marijos skulptūrų. Tokios pamaldos yra labiausiai išplitusios kaimuose, mažesniuose miesteliuose. Į pamaldas įprastai renkamasi tik pabaigus ūkio ir namų ruošos darbus. Gegužinių pamaldų proga papuošiamas altorėlis su girliandomis, gėlėmis, Marijos skulptūra. Marijos garbei giedama Marijos litanija ir giesmės. Žinios apie gegužines pamaldas mus pasiekia dar iš XII a. Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos. XVIII a. tokios pamaldos išplinta ir Italijoje. Popioežiui Pijui VII paskelbus atlaidus visiems, kurie maldingai gieda ar bent kalba švč. Mergelės Marijos litaniją, maldą „Atsimink“ ir giesmę „Sveika, Marija“ gegužinių pamaldų tradicija ima plisti ypač sparčiai. 1853 m. gegužinės pamaldos atsiranda ir Lietuvoje. Manoma, kad Žemaitijoje šios pamaldos atsirado anksčiau nei Vilniuje, nes vyskupas Motiejus Valančius bičiuliavosi su Seinų prelatu, kuriuose jos vyko pirmą kartą tuometės Lietuvos teritorijoje. Todėl visų pirma jos pasiekė Žemaitiją, o Vilniuje pradėtos rengti tik 1898 m.

Read more about the article Visa, kas gražiausia – Marijai
Jurgos Žiugždienės foto

Visa, kas gražiausia – Marijai

Autorius Kun. Juozas Vaišnora MIC Šaltinis Bernardinai.lt, 2018 05 11   Amžiams bėgant Marijos garbei ir šlovei buvo paaukota visa, ką…