Kun. Paulius Racevičius gimė 1908 m. gruodžio 15 d. Laukuvoje (Šilalės r.). Mokėsi Laukuvoje, Rietave, Kražiuose, Kaune. 1929 m. baigė Kauno Metropolijos kunigų seminariją. 1935 m. baigė VDU Teologijos-Filosofijos fakulteto Teologijos skyrių. 1933 m. balandžio 1 d. gavo kunigystės šventimus. 1933-1936 m. vikaravo Seredžiuje. 1936-1938 m. dirbo vikaru ir valstybinės progimnazijos kapelionu Šėtoje. 1938-1941 m. – vikaru ir gimnazijos tikybos mokytoju bei kapelionu Joniškyje. Buvo pasiaukojęs ir paprastas ganytojas, veiklus, jaunimo mylimas ir populiarus mokytojas bei ateitininkų vadovas.
Vladas Kaselis, šeimos tėvas, gimė 1907 m. balandžio 2 d. Aleksandravos km., Deltuvos valsč, Ukmergės apskr. 1907 m. balandžio 8 d. pakrikštytas Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčioje. Jo tėvai Juozapas Kaselis ir Uršulė Latvytė. Šeimoje augo šeši broliai: Jeronimas, Juozapas, Boleslovas, Stanislovas, Bronislovas ir jauniausias Vladislovas, vadinamas Vladu. 1913 m. lapkričio 10 d. kai Vladui sukako šešeri metukai, mirė tėvelis. Po vyro mirties motina su šešiais sūnumis išvyko gyventi į Taujėnus pas gimines.
Tėvai – Povilas Kaselis ir Marijona Kaselienė. Suaugęs Vladas Kaselis Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje susituokė su Uršule Janulyte. 1933 m. Taujėnuose gimė dukra Vanda. Persikėlus į Joniškį, 1938 m. balandžio 4 d. gimė sūnus Povilas. Joniškyje Vladas dirbo bažnyčios patarnautoju ir varpininku. Jis darbavosi atsakingai ir rūpestingai, laikydamasis 1935 m. Joniškio bažnyčioje sudarytos sutarties. Jauna Vlado šeima artimai bendravo su kun. Pauliumi Racevičiumi.
1941 m. birželio 22 d. kun. Paulius pasakė ugningą pamokslą, dėkodamas tikintiesiems už meilę ir prašydamas už jį melstis. Frontui artėjant prie Joniškio, su bažnyčios patarnautoju Vladu gelbėdamas vertingas knygas, pasitraukė į kaimą pas ūkininką Laurinaitį. Vladas paliko abu mažamečius vaikus motiniškai žmonos Uršulės priežiūrai, norėdamas padėti kunigui ir jį saugiai palydėti, nes pavojus buvo akivaizdus.
Dievas leido šiems jauniems vyrams savo gyvybės kaina įrodyti ištikimą meilę Dievui ir Katalikų Bažnyčiai. 1941 m. birželio pabaigoje traukėsi paskutiniai sovietų okupacinės kariuomenės likučiai. 1941 m. birželio 27 d. Paulius ir Vladas, skubėdami iš Kriukų į Joniškį, pakeliui sutiko sovietinių okupantų NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariatas – rus. НКВД, Народный комиссариат внутренних дел) sunkvežimį, bėgantį nuo artėjančios vokiečių armijos. Pažinę kunigą ir bažnyčios patarnautoją, stribai juos tučtuojau suėmė ir po žiaurių kankinimų nužudė.
1941 m. liepos 11 d. abu kankiniai perlaidoti Joniškio Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje.
Gautas iš Vatikano dekretas, „…kad iš Šventojo Sosto pusės nėra kliūčių, Dievo tarnų Pauliaus Racevičiaus, diecezinio kunigo, ir Vlado Kaselio, ištikimo Kristui pasauliečio, beatifikacijos arba kankinystės pripažinimo bylai svarstyti laikantis vyskupų atliekamų tyrimų šventųjų skelbimo bylose normų“ (Šventųjų bylų kongregacija Vatikane, kardinolas Angelus Becciu, Prot. N. 3510-1/19, Roma, 2020 m. balandžio 15 d.).
Atidarytas Beatifikacijos bylos (Bb) procesas Šiaulių vyskupijoje 2021 m. spalio 23 d.

Atminimo diena – birželio dvidešimt septintoji

Liudijimus apie Dievo Tarnų kan. Pauliaus Racevičiaus ir šeimos tėvo Vlado Kaselio užtarimu patirtas malones prašome siųsti į Šiaulių vyskupijos kuriją: DTkkPRbb + DTkVKbb, Šiaulių vyskupijos kurija, Tilžės g. 186, 76294 Šiauliai, tel. (41)521110, faks (41)521114, el. paštas: siauliai.beatifikacija@gmail.com
Dėkojame Jums ir prašome, kad nurodytu adresu pranešdami liudijimus, taip pat parašytumėte savo tikslius kontaktinius duomenis.
Beatifikacijos bylos postulatorius kun. Remigijus Jurevičius
(Tekstas publikuojamas iš “Katalikų žinynas 2023”, Katalikų pasaulio leidiniai, Vilnius, 2023, p. 279-280)