2017 m. liepos 19-osios, trečiadienio, vakarą kurhauzo salė vėl buvo pilna – čia vyko susitikimas su rašytoju Gasparu Aleksa, parašiusiu jau penktąjį savo romaną „Šventojo Akiplėšos medžioklė“ apie mūsų krašte žinomą kunigą disidentą Juozą Zdebskį.

Renginyje dalyvavo rašytoja Violeta Šoblinskaitė bei muzikantė Vakarė Škulevičiūtė. Nuskambėjus smuiko melodijoms, G. Aleksa ir V. Šoblinskaitė pasikeisdami skaitė ištraukas iš naujausio rašytojo romano „Šventojo Akiplėšos medžioklė“. Susirinkusieji susikaupę klausėsi pasakojimo apie kunigo J. Zdebskio gyvenimą, įvairius jo etapus, palikusius tam tikrus ženklus, susidariusias prielaidas subręsti tikram tikėjimui, Dievo paieškoms, meilę žmonėms.

Šiek tiek biografijos faktų

Juozas Zdebskis gimė 1929 metų gegužės 10 dieną Marijampolės apskrities Krosnos parapijos Naujienos kaime. Baigęs bendrojo lavinimo mokyklą įstojo į kunigų seminariją. Dar besimokydamas mokykloje buvo patekęs į KGB akiratį dėl religinės literatūros platinimo.

1948-aisiais J. Zdebskis tapo Kauno kunigų seminarijos klieriku. Baigęs teologijos mokslus, gavo paskyrimą į Šiluvos bažnyčią, kur išbuvo vos pusmetį. Vėliau J. Zdebskis buvo perkeltas į Raseinius, iš ten – į Šiaulių rajono Šiupylių kaimą, kur gavo savo parapiją. Norėdamas toliau studijuoti teologiją ir siekti licenciato laipsnio, kunigas netrukus persikėlė į Kauną ir buvo paskirtas Vilijampolės, vėliau – Kauno Įgulos bažnyčios vikaru. Tačiau licenciato laipsnis jam taip ir nebuvo suteiktas, kadangi sutrukdė įvairios susiklosčiusios aplinkybės, kurias kunigas J. Zdebskis suprato kaip Dievo ženklą eiti kitu keliu, kovoti už tikinčiųjų teises,
Jaunas kunigas labai rimtai žiūrėjo į pastoracinį darbą parapijoje, ypač mokant vaikus Katekizmo ir ruošiant juos Pirmajai komunijai. Nepaisydamas sovietinės valdžios draudimo, jis bažnyčioje po keliasdešimt vaikų ruošdavo Pirmajai komunijai. Tai sovietinė valdžia įvertino kaip šiurkštų kriminalinį nusikaltimą, religijos laisvės pažeidimą, „smegenų plovimą“ nepilnamečiams. Tad nenuostabu, kad netrukus kunigas J. Zdebskis gavo naują „parapiją“ – vienerius metus Lukiškių kalėjimo kameroje su kriminaliniais nusikaltėliais. Kaip tik viena skaityta romano ištrauka ir buvo apie kalėjimą Lukiškėse, tarpusavio „bendravimą“, kunigo Juozo dvasios stiprybę ir atsidavimą pašaukimui. Šis romano skaitinys nepaliko abejingų J. Zdebskio dvasios tvirtumu bei kilnumu.

Visą laiką – KGB akiratyje

Kunigas J. Zdebskis visą laiką buvo lyg po padidinamuoju stiklu KGB akiratyje, tad netrukus 1969 metais jam buvo laikinai uždrausta dirbti kunigo darbą. Tuo metu jis kartu su kunigu Sigitu Tamkevičiumi įsidarbino Prienų melioracijos valdyboje.

Kunigas J. Zdebskis yra dirbęs 1970 m. Prienų bažnyčioje vikaru, tad galima teigti, kad jis susijęs ne tik su Prienais, bet ir su Birštonu, kur atvykdavo vesti rekolekcijų, rūpinosi pogrindinės spaudos platinimu, bendravo su birštoniečiais Albinu Grigoniu, Stase Belickiene, Povilu Buzu, Onute Valatkaite.

Kai buvo uždrausta vaikų katekizacija bažnyčiose, kun. J. Zdebskis vis tiek vaikus mokė tikėjimo tiesų. 1971 metais už tai jis buvo suimtas ir teisiamas. Aktyvūs Prienų parapijiečiai surinko 17 tūkstančių parašų, ginančių teisę kunigui mokyti vaikus katekizmo. Parašus į Maskvą vežė Povilas Buzas, Antanas Grinkevičius bei Leokadija Miškinienė. Tai nepakeitė sprendimo nuteisti kunigą metams kalėjimo, bet taip buvo išsakyta žmonių valia. Povilas Buzas (1919 01 03–2012 01 13) gyveno Birštone (žmona ir sūnus tuose namuose gyvena ir šiandien), savo namuose buvo įkūręs slaptą spaustuvę, spausdino Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką. (Jos leidimo 45-ąsias metines minime šiemet).

„Norėjau pavaizduoti kunigą žmogų“

Po skaitymų knygos autorius sulaukė daug klausimų. Renginio dalyviams buvo įdomu sužinoti, kaip G. Aleksai kilo mintis rašyti apie kunigą, juk jis pagal profesiją – gydytojas. Pirmi trys romanai buvo susiję su medicina, ketvirtas parašytas apie stribus, o penktajame – visai kita tema, kitas pasaulis – atsidavęs savo pašaukimui kunigas…

„Nenorėjau groti tą pačią melodiją. Norėjau pavaizduoti kunigą žmogų. Mane sužavėjo tai, kad į mano aplinkos ratą pateko žmonės, kurie kartu dirbo su kunigu J. Zdebskiu. Mane sužavėjo jo įvairiapusė asmenybė. Tai buvo Maldos žmogus iki kaulų smegenų, tikras katalikas, besielgiantis irgi kaip tikras katalikas visokiose situacijose. Kaip pasakojo jį pažinoję žmonės, po mirties jo nebuvo kuo netgi aprengti – viską buvo išdalinęs nepasiturintiems žmonėms. Jis visada užjautė, lankė ir padėjo vargšams ir kaliniams“, – kalbėjo G. Aleksa.

Rašytojas priminė, kad kunigas J. Zdebskis daug prisidėjo prie Katalikų kronikos leidimo. Šiemet kaip tik ir minime „Katalikų kronikos“ leidimo 45-ąsias metines.

Tuo metu, kai išėjo pirmas „Katalikų kronikos“ numeris, kun. J. Zdebskis buvo kalėjime (tai įvyko per Juozines, kovo 19-ąją).

Anot G. Aleksos, kunigas Juozas pakeitė daugelio žmonių gyvenimus, taip pat ir jo paties. Tai buvo labai vertinga asmenybė, labai geros sielos žmogus, nevartojo alkoholio, tačiau vis tiek buvo apšauktas girtu, atimta teisė vairuoti automobilį. Saugumiečiai negalėjo jo iš karto pražudyti, tad stengėsi įvairiais būdais apjuodinti.

Romane pasakojamas veiklaus kunigo gyvenimas, kupinas skaudžių patirčių ir pavojų. Jis, kilnojamas iš parapijos į parapiją, du kartus kalėjo už vaikų mokymą katekizmo. Jau laisvėje būnantį kunigą saugumiečiai bandė sugniuždyti psichologiškai – slapta automobilio sėdynę ištepė chemine medžiaga, kuri nudegina sėdmenis ir šlaunis. Taip buvo siekiama jam inkriminuoti venerinę ligą. „Pradėjo gyvam žmogui kristi mėsos nuo sėdynės, tarpvietės ir kitų vietų, kurias pažeidė cheminė medžiaga. Kai kurie gydytojai, pas kuriuos pakliuvo kunigas, nesutiko falsifikuoti medicinos dokumentų. Budintis gydytojas tuo metu išvogė kunigo ligos istoriją, vėliau slapčia paėmė ir jį patį iš ligoninės, o gydytojas J. Marcinkevičius, seserys vienuolės jį išslaugė“, – pasakojo rašytojas, atsakinėdamas į užduotus klausimus. Penketą kartų buvo kėsintasi jį nužudyti. Galiausiai J. Zdebskis, saugumiečių vadintas Akiplėša ir įkyriai persekiotas iki paskutinės gyvenimo minutės, žuvo per autoįvykį iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis. Daugelio nuomone, 3 žmonių gyvybes nusinešusi avarija buvo surežisuota. Vadinasi, saugumiečiai kunigą laikė pavojingu sistemai ir bet kokiomis priemonėmis norėjo jį pašalinti.

Rašytojas pažymėjo, kad jo romanas nėra dokumentinis kūrinys, nors jį rašant panaudota nemažai dokumentinės medžiagos, žmonių atsiminimų ir kt. Rašytojas norėjo, kad romanas būtų lengvai skaitomas ir įdomus.

Paklausus, ar sunku ir sudėtinga kurti teigiamą herojų, ypač tada, kai jis yra kunigas, knygos autorius atsakė: „Nerašiau „iš stogo“. Reikėjo pačiam tapti Maldos žmogumi, domėtis kunigais ir jų gyvenimu. Visi žavisi V. M. Putino „Altorių šešėlyje“. Tačiau tai romanas apie kunigą, kuris neturi pašaukimo. O mano romane rašoma apie Dievo malonę, kuri ne visiems pasiekiama. Pašaukimai neužgožiami gašlumo ieškojimo. Juk visi puikiai žinome, kaip Romos imperija pražuvo dėl gašlumo…“

Susirinkusiems į romano pristatymą ir susitikimą su knygos autoriumi buvo įdomu sužinoti, kodėl kūrinio pavadinimas „Šventojo Akiplėšos medžioklė“, kodėl kunigas vadinamas „Akiplėša“?

„Kunigą persekiojantys saugumiečiai jį vadino „Naglec“. Tai komercinis pavadinimas – jis visą gyvenimą buvo medžiojamas. Greta sielos visada gyvena žvėris, visada vyksta kova tarp gėrio ir blogio“, – sakė G. Aleksa, pridurdamas, kad rašytojas niekada nesugebės atsakyti į protingus klausimus…

Vakaro metu buvo pastebėta, kad kunigas Juozas buvo neblogas humoristas, kartais ta savo savybe pasinaudodavo ir bendraudamas su KGB, bet kūrinyje tai neakcentuojama. Tad rašytojas paminėjo, kad romaną dar galima ir papildyti, ypač kai dar yra nemažai kunigo dienoraščių ir knygų.

Bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė pažymėjo, kad tęsiant Lietuvos kultūros tarybos, Kultūros ministerijos ir Birštono savivaldybės finansuojamą projektą „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2017 m.“ buvo prisimintas mūsų krašte gilius pėdsakus palikęs kunigas J. Zdebskis, o kitas literatūrinis-muzikinis vakaras vyks Jundeliškėse, kur bus prisimintas Ustronės dvaro savininkas, gydytojas ir rašytojas Stanislovas Moravskis.