Liudijimus apie J. A. Pabrėžos užtarimu patirtas malones galima pateikti atvykus į  Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčią  (Vilniaus 2, Kretinga). Atsakingu už liudijimų priėmimą paskirtas Kretingos Apreiškimo vienuolyno gvardijonas Andrius Dobrovolskas. Po liudijimą teikiančio asmens pokalbio su kunigu A. Dobrovolsku  ir jo sprendimo, kad liudijimas gali būti priimtas, jis bus ranka įrašomas į Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos užtarimu patirtų Dievo malonių knygą. Pranciškonas Andrius Dobrovolskas arba jo paskirtas asmuo liudijimo priėmimą patvirtins savo parašu. Liudijimus pateikiantys asmenys bus supažindinti su LR asmens duomenų apsaugos taisyklėmis, o pati liudijimų knyga bus saugoma nuo viešos prieigos.

1771–1849 metais gyvenęs kunigas, Trečiojo ordino pranciškonas Jurgis Ambraziejus Pabrėža paliko ryškų pėdsaką: išleido pirmąjį lietuvišką geografijos vadovėlį, sukūrė botanikos mokslo terminiją, žemaičių kalbos gramatiką ir rašto sistemą, parašė medicinos veikalų, išleido dvasinės literatūros rinkinių. Vilniaus universitete įgijęs medicinos ir farmakologijos žinių Jurgis Pabrėža nemokamai gydė žmones. Buvo pagarsėjęs pamokslininkas, paliko kelis savo pamokslų rinkinius. Vyskupo Motiejaus Valančiaus liudijimu, J. Pabrėža buvo uolus nuodėmklausys, geras dvasios vadas ir švento gyvenimo žmogus. Po Jurgio Pabrėžos mirties ligoniai pradėjo melstis prie jo kapo senosiose Kretingos kapinėse, prašydami Dievo išgydymo malonės. Einant metams žmonių pamaldumas augo, tarpukariu nacionalinėje periodinėje spaudoje buvo paskelbti straipsniai apie Jurgio Pabrėžos menamus stebuklus (išgydymus). Liaudies šventojo kultas gyvuoja iki šiol: prie jo kapo negęsta žvakės, žmonės čia nuolat meldžiasi ir atlieka kitas maldingas praktikas, liudydami apie Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai užtariant patirtas malones. Minint 250-ąsias jo gimimo metines, Lietuvos Respublikos Seimas 2021 metus buvo paskelbęs Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais.