Istoriniame Goa valstijos mieste, šalia didžiausios Indijos katedros, atidengtas paminklinis akmuo Andriui Rudaminai – pirmajam lietuviui, išsilaipinusiam Indijoje.
Ceremonija surengta sekmadienį, rugpjūčio 23 dieną, simboliškai pažymint 390-ąsias A. Rudaminos išsilapinimo Indijoje metines.
Jėzuitui A. Rudaminai skirtas balto marmuro akmuo atgulė didžiausių Indijoje katalikiškų maldos namų – Sė katedros kieme. UNESCO saugoma katedra yra Senojoje Goa – mieste, kuris XVI-XVIII amžiuje buvo portugalų kolonijos sostinė.
Atidengdamas paminklą Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša pabrėžė, kad Andriaus Radaminos asmenybė sujungia praeitį ir dabartį, drąsą ir nuolankumą, Lietuvą ir Indiją.
“Nuo šiol Lietuvių sąmonėje Goa dabar bus ne tik populiarus kurortas, bet ir vieta, kur prasidėjo Lietuvos santykių su Indija istorija”, – pabrėžė ambasadorius.
Akmenį pašventino Goa ir Damano arkivyskupas Fillipe Neri Ferrão (Filipė Neri Ferano).
Savo sveikinimą atsiuntė ir Lietuvos jėzuitai. “Didžiuojamės šito jauno žmogaus, Vilniaus jėzuitų kolegijos aliumno, užmoju dalintis Evangelijos lobynu, prieš 390 metų atvedusiu jį į Indiją ir Kiniją”, – sakoma Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincialo Gintaro Vitkaus pasirašytame sveikinime.
Pabrėždami A. Rudaminos misijos svarbą, jie sakė tikį, kad ir dabartiniame globaliame pasaulyje rasis jaunuolių, siekiančių kurti sumanią, solidarią ir atjausti gebančią globalią visuomenę.
Jėzuitų misionierius Andrius Rudamina į Goa atvyko 1625 metų rugpjūčio 22 dieną.
Gimęs Vilniaus apylinkėse, Rudaminoje (pasak kitų šaltinių – Daugėliškyje, Švenčionių apsk.), baigė Vilniaus jėzuitų kolegiją, vėliau studijavo Vakarų Europoje (Vokietijoje ir Belgijoje).
Grįžęs į Lietuvą, 1618 metais pasiprašė į Jėzuitų ordiną. Po poros metų buvo išsiųstas tęsti studijų į Romos jėzuitų kolegiją.
1623-iaisiais drauge su kitu garsiu lietuviu – Motiejumi Sarbievijumi buvo įšventintas į kunigus.
Visą laiką jautęs pašaukimą vykti į misijas, šį savo troškimą ne kartą raštu išdėstė Jėzuitų ordino vadovybei, kuri jo prašymą galiausiai patenkino.
1624 metais A. Rudamina leidosi į Lisaboną, o iš ten 1625 metų pavasarį laivu išplaukė į Indiją, kurią pasiekė po penkių mėnesių kelionės, rugpjūčio 22 dieną.
Tiksli A. Rudaminos išsilaipinimo Indijoje data minima jo mirties liudininko, Fudžou (Kinija) jėzuitų provinciolo Benedicto de Matos (Benedikto de Matoso) laiške Ordino vyresnybei, kurį 1638 metais iš Makao į Romą išsiuntė Azijoje darbavęsis lenkų jėzuitas Albertas Menčinskis.
Ji atkartojama ir 1652 metais Vilniuje išleistoje knygoje „O odmiane panstw“ („Apie valstybių kaitą“), kuri saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, bei anoniminėje užrašų knygelėje, datuojamoje 1751 metais, kuri išliko Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos saugyklose.
Indijoje A. Rudamina praleido mažiau nei metus. Susirgęs maliarija, 1626-aisiais buvo perkeltas į švelnesnio klimato šalį – Kiniją, kur misijonieriavo iki gyvenimo pabaigos.
Mirė 1631 metų rugsėjo 5 dieną Fudžou provincijoje, kur ir palaidotas.
Paminklinis atminimo akmuo pirmajam lietuviui, išsilaipinusiam Indijoje, – tai bendras Lietuvos ambasados Indijoje bei Goa ir Damano arkivyskupijos projektas.
