Šiaulių vyskupijoje lankosi kun. Pranciškaus Budrio beatifikacijos bylos postulatorius iš Sankt-Peterburgo

Pradinis/Dievo Tarnai/kun. Pranciškus Budrys/Šiaulių vyskupijoje lankosi kun. Pranciškaus Budrio beatifikacijos bylos postulatorius iš Sankt-Peterburgo
Paskutinį liepos savaitgalį, vykstant Kryžių kalno atlaidams, Šiauliuose vieši svečias iš Sankt-Peterburgo, Dievo tarno kankinio kun. Pranciškaus Budrio (1882–1937) postulatorius, kun. Kristoforas Požarskis.
Kunigas Pranciškus Budrys gimė 1882 m., 8 km iki Kryžių kalno – Rupeikių kaime (Šiaulių r., Meškuičių seniūnija). Šiuo metu tai Rupeikių g., prie pat Meškuičių Šv. vysk. Stanislovo bažnyčios.
Baigęs Peterburgo dvasinę kunigų seminariją, įšventintas į kunigus, buvo išsiųstas į Irkutsko parapiją. Anot postulatoriaus, tai rodė didelį pasitikėjimą jaunuoju kunigu ir jo ištverme. Kaip paprastų darbininkų vaikas, jis geriau buvo pasiruošęs sunkumams.
 Tarnaujant Sibire, Kun. P. Budriui buvo lemta pergyventi pirmąją Rusijos revoliuciją (1905–1907), Pirmąjį pasaulinį karą (1914–1918), Vasario revoliuciją Rusijoje (1917) ir spalio perversmą, pilietinį karą (1918–1922) ir 1924 stalininės diktatūros įvedimą. Bažnyčia buvo persekiojama. Kunigai vienas po kito paliko Uralo parapijas, grįžo į savo gimtuosius kraštus. Kun. P. Budrys liko su tais, kuriems tarnavo.

 

Svečius pasitiko Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė
Svečius pasitiko Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė

Tarnystės laukas išsiplėtė iki 10 parapijų. Kun. P. Budrio aptarnautos parapijos: Irkutskas, Tiumenė, Jekaterinburgas, Čeliabinskas, Viatka, Permė, Kurganas, Zlataustas, Troickas, Kostanajus, Tobolskas, Ufa, Samara, Kazanė. 1937 m. birželio 17 d. kun. P. Budrys Ufoje areštuotas. 1937 m. gruodžio 16 d. sušaudytas kartu su 180 parapijiečių. Kun. P. Budrio apsisprendimas neišvykti iš TSRS, kur katalikų kunigų beveik nebeliko, buvo jo savanoriškas pasirinkimas kankinio daliai ir mirčiai. Ufos katalikai, tikėdami kun. Pranciškaus kankinystės šventumu, pasiūlė jį kandidatu beatifikacijai. Beatifikacijos byla pradėta 2003 m. gegužės 31 d. Šiuo metu bylos eiga rūpinasi Romos katalikų bažnyčios Rusijoje šventųjų kanonizacijos komisijos narys kun. Kristoforas Požarskis.

 

 

 

 

 

 

Svečias i SanktPeterburgo atvežė DT kun. Prancikaus Budrio portretą ir padovanojo Šiaulių vyskupijai
Svečias iš SanktPeterburgo atvežė DT kun. Pranciškaus Budrio portretą ir padovanojo Šiaulių vyskupijai

T. Pranciškaus Budrio postulatorius į Šiaulius atvyko liepos 26 d. vakarą. Penktadienį Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis su svečiu vyko į Meškuičius, kur susitiko su Meškuičių klebonu kun. Vytautu Ripinskiu, aktyviai besidominčiu kun. Pranciškaus beatifikacijos byla ir likusiais atminties pėdsakais gimtinėje. Bažnyčioje jau laukė susirinkę parapijiečiai. Sveikinimo žodį tarė Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė. Svečias trumpai papasakojo apie savo veiklą, pristatė Romos katalikų bažnyčios Rusijoje šventųjų kanonizacijos komisijos darbą: 2003 m. buvo sudarytas 16 Dievo tarnų sąrašas. Vėliau jis sutrumpėjo iki 9, vienas jų – Meškuičiuose gimęs kun. Pranciškus Budrys. Išleista knyga „Зерно из этой земли“ [„Grūdas iš šios žemės“ vert. iš rus. k.], skirtoje kandidatams į altorių, kurioje publikuota ir kun. Pranciškaus biografija. Dvidešimt trys puslapiai kun. Pranciškui skirti 2018 m. išleistoje knygoje „Со Христом до конца. Мученичество Слуг Божьих в Советском Союзе“

 

 

 

 

 

 

 

DT kun. Pranciškaus Budrio postulatoriaus vizitas 2018[„Su Kristumi iki galo. Dievo tarnų kankinystė Tarybų sąjungoje“]. Meškuičių parapijiečiams kun. Kristoforas Požarskis dovanojo paties sudarytą 2018 m. katalikišką kalendorių „Со Христом до конца“ [„Su Kristumi iki galo“], skirtą XX a. rusų katalikų kankiniams. Naujausią knygą, kalendorių ir Dievo tarno kun. Pranciškaus Budrio portretą postulatorius dovanojo Šiaulių vyskupijai. Anot postulatoriaus, labai sunku rinkti duomenis apie kun. Pranciškų, nes daug kas sunaikinta. Vieninteliai randami dokumentai – KGB, NKVD archyvuose likę protokolų išrašai. Kol negavo Šiaulių vyskupo laiško, negalėjo nustatyti kankinio tautybės, nes tuometinis regioninis suskirstymas labai skiriasi nuo dabartinio, neaiškūs rusų kalba parašyti lietuviški vietovardžiai, kuriuos kitataučiams vargu ar būtų pavykę iššifruoti.  Svečią

nustebino, kad Šiaulių vyskupijoje jau išspausdinta ir dalijama iš rusų k. išversta malda, prašant kun. P. Budriui altoriaus garbės. Kankinio atminimas, anot postulatoriaus, svarbus, nes jie – kankiniai – rodo kelią. Dėkodamas svečiui už vizitą, Meškuičių klebonas kun. Vytautas Ripinskis paatviravo, kad, pradėjęs domėtis kun. P. Budrio biografija, suprato einąs jo pėdomis: Rusijoje teko tarnauti tose pačiose vietose, kur kunigavo kun. Pranciškus, Lietuvoje buvo paskirtas į parapijas, susijusias su Dievo tarno gimimu ir vaikyste. Meškuičių klebonas, bei kiti kun. Pranciškaus Budrio byla besidomintys asmenys Šiaulių vyskupijoje, jau neoficialiame pokalbyje, perdavė daug vertingos medžiagos, kurią pavyko surinkti, aprodė svarbiausias su Dievo tarno gimimu, krikštu, vaikyste susijusias vietas. Anot postulatoriaus iš Sankt-Peterburgo, jie žinių apie vaikystę, jaunystę visiškai neturėjo. Svečio atsivežtoje 2018 m. išleistoje knygoje „Со Христом до конца. Мученичество Слуг Божьих в Советском Союзе“ [„Su Kristumi iki galo. Dievo tarnų kankinystė Tarybų sąjungoje“], rašoma: „Apie Pranciškaus vaikystės ir jaunystės metus jokių duomenų neišliko. Nėra dokumentų apie jo mokymąsi iki įstojo į seminariją“. Liepos 27 d. 15 val. svečias iš Sankt-Peterburgo susitik

Meškuičių klebonas kun. Vytautas Ripinskis, pradėjęs domėtis kun. P. Budrio byla, sakė supratęs, kad eina jo pėdomis.
Meškuičių klebonas kun. Vytautas Ripinskis, pradėjęs domėtis kun. P. Budrio byla, sakė supratęs, kad eina jo pėdomis.

o su kunigais ir pasauliečiais, besirūpinančiais beatifikacijos bylomis Šiaulių vyskupijoje, pasidalino darbo patirtimi. Liepos 28 d. kun. Kristoforas davė interviu Marijos radijui, vakare dalyvavo Kryžių kalno atlaidų vigilijoje. Kryžių kalne postulatorius pasirodė su kryžiumi, kurį pats pasidarė ir atsivežė iš Rusijos. Įsimaišęs tarp maldininkų, nešė kryžių ant peties visą Kryžiaus kelią, nepadėdamas net kai buvo skaitomi stočių apmąstymai. XIV stoties apmąstymą svečias, kaip buvo iš anksto paprašytas Šiaulių vyskupo, parengė ir pats perskaitė. Vertimą į Lietuvių kalbą skaitė Šiaulių ganytojas. Po pamaldų kun. Kristoforas įkasė atsivežtą kryžių Kryžių kalno šlaite, kad, kaip kyla kalnas, kiltų ir keltųsi šalis, iš kurios atvyko. Įkastą kryžių pašventino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Liepos 29 d. Kryžių kalno atlaidų vigilija 2018kun. Pranciškaus Budrio bylos postulatorius kartu su kitais piligrimais pėsčiomis ėjo nuo Šiaulių katedros į Kryžių kalną, koncelebravo Kryžių kalno atlaidų šv. Mišias. Po šv. Mišių pristatė atlaidų dalyviams kun. Pranciškaus Budrio beatifikacijos bylą. – Iki man atvykstant čia, į Šiaulius, sakė postulatorius, kėlėm klausimą, kokia yra Dievo tarno Pranciškaus tautybė: lietuvis, lenkas ar gudas? Jo Ekscelencijos Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio dėka šis klausimas atpuolė. Jis – lietuvis, gimęs netoli Kryžių kalno. Turiu viltį, kad po kelių ar keliolikos metų Šiaulių vyskupija sulauks naujo šventojo. Kun. Budrio gyvenimas pilnas kankinystės. Gimė Rupeikių kaime, turėdamas 25 m. įstojo į Magiliovo kunigų seminariją. Po 4 metų įšventintas kunigu. Vyskupas iškart išsiuntė į sudėtingiausią – Sibiro – parapiją. Kaip rašė laiškuose, iškentė daug bėdų, tačiau Viešpats Dievas jam padėjo. Prasidėjus Tarybų sąjungos santvarkai, aptarnavo apie 10 parapijų, tarp kurių atstumas – iki 5000 tūkstančių kilometrų. Keliaudavo iš parapijos į parapiją, buvo atidus dvasininkas įvairių tautybių žmonėms. Buvo apkaltintas šnipinėjimu. Kiekvienoje parapijoje organizuodavo gyvojo rožinio draugijas, maldos grupes. Tai buvo pretekstas jį apkaltinti. Kartu su kun. Pranciškumi suimta 180 parapijiečių iš įvairių parapijų. NKVD siekė, kad jis prisipažintų, jog yra šnipas, tačiau kunigas atsilaikydavo, grįždavo į celę ir dėkodavo Dievui. Savo 30 m. kankinystę ir mirtimi jis patvirtino, kad yra vertas altoriaus garbės. Labai gerai, kad Šiaulių vyskupas mane pasikvietė, kaip bylos postulatorių. Išsiaiškinome daug klausimų, tikimės, kad greitai susitiksime Rusijoje naujųjų Tarybų sąjungos kankinių beatifikacijoje.

DTkkPB postulator kun K.Pozarskis_ 180729 _5Liepos 30 d. rytą kun. Kristoforas Požarskis šiltai atsisveikino su Šiaulių vyskupu ir išvyko į Sankt-Peterburgą. Bet su Lietuva neatsisveikino. Kun. Kristoforas savo parapijiečiams organizuoja kelionę į Pabaltijo šalis tomis dienomis, kai čia viešės popiežius Pranciškus. Žada dalyvauti šv. Mišiose, kurias aukos Šventasis Tėvas, bei aplankyti Vilniaus ir Kauno šventoves. Minimos: Aušros vartai, šv. Faustinos namelis, Dievo gailestingumo šventovė.