Adelės Dirsytės Velykų pamokos iš tremties

Pradinis/Adelė Dirsytė, Dievo Tarnai, XX amžiaus tikėjimo liudytojai/Adelės Dirsytės Velykų pamokos iš tremties

Skirta 111-osioms Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės gimimo metinėms atminti

Todėl Kristaus kapo artumoje, išgyvendamas didingą Velykų varpų skambesį širdyje, tiesiog stabtelėjau pamąstyti apie tai, kaip Velykas išgyveno Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė, ir, be abejo, daugybė kitų žinomų ir nežinomų herojų.

Adelės Dirsytės Sibiro maldaknygės žodžiai Vatikano Šv. Petro Bazilikoje esančioje Lietuvių koplyčioje. Kun. Andriaus Končiaus nuotrauka

Adelei Dirsytei Velykos – vilties šventė. Laiškuose, kuriuos iš Sibiro tremties rašė artimiesiems, ji mini, kad ne stalo turtingumas yra Velykų esmė. Daug svarbiau bet kokiomis sąlygomis išlaikyti bendruomeniškumą ir pasitikėjimą. Kaip pati Adelė pripažįsta, nemažai laiko jai užimdavo sveikinimų rašymas toms merginoms, su kuriomis vienaip ar kitaip susipažino savo kančios kelyje.

Adelės Dirsytės laikysenoje ryškus praktinis Velykų išgyvenimas. Be abejo, reikėtų prisiminti, kad tolimame Magadane su kartu kalinčiomis merginomis organizuotos rekolekcijos, kurių metu didžiausias dėmesys kreiptas į save. Dievo Gailestingumas išgyventas, atliekant kasdienes savo pareigas – tai yra kasant sniegą širdyje giedoti atgailos psalmių žodžiai. Religinė patirtis atsispindi ir gamtos vaizduose: daug šviesos, kuria dalinamasi. Būdama amžino įšalo žemėje, žvelgdama į šerkšno piešinius, Adelė sugebėjo čia matyti ir kenčiančią Dievo Motiną su mirusiu Sūnumi ant kelių.

Visgi, nepaisant sudėtingų sąlygų, stengtasi kiek įmanoma išlaikyti tradicijas, atrasti laiko nors ir kukliam plakimui verbomis ar Velykų dieną suorganizuoti kokią linksmą programėlę.

Knygelė „Marija, gelbėk mus“ skirtingomis kalbomis, Putnamas. Kun. Andriaus Končiaus nuotrauka

Ir galų gale norisi dėkoti. Už tai, kas tikra, ką galime patirti šiandien ir dabar. Ir kas taip reikalinga, kad kas kartą įkvėptume dvasinio deguonies, paties Viešpaties – Prisikėlusiojo – dovanotos šiemetinėje Velykų tyloje.

 

Adelės Dirsytės maldaknygė „Marija, gelbėk mus“. Rasos Baškienės nuotrauka

Adelės Dirsytės Velykų malda

Dieve, esi neišreiškiama meilė, pats nužengei iš dangaus parodyti mums kelio meilės karalystėn.

Jėzau, amžinojon laimėn pakvietei visus vargstančius, visus geros valios, visus trokštančius ir ieškančius amžinybės. Kūno ir dvasios kančios, įvairiausi trūkumai tikriausi palydovai dangaus laimėn.

Velykų Jėzau, padėki prisikelti iš savo ydų man, mano mylimiesiems, mano Tautai, prikelki taip pat visus klystančius.

Visos dangaus Dvasios, padėkite mums giedoti Jėzaus Prisikėlimo garbę. Garbė, šlovė ir padėka Mirties Nugalėtojui, Meilės Davėjui. Amen.