Šio vieno svarbiausių krikščioniškųjų renginių pasaulyje tema ,,STATOME GAILESTINGUMO MIESTĄ“. Lietuva, Vilnius saulėtu oru pasitiko Pasaulinio Apaštalinio Gailestingumo kongreso dalyvius, kurie, žinoma, atvyko daugiau nei iš penkiasdešimties valstybių.
Apaštalinis reiškia, kad vienas rengėjų – Vatikanas kartu su vietos bažnyčia. Galima teigti, kad tai pirmasis tiesiogiai Vatikano organizuotas renginys Lietuvoje! Prisipažinsiu, kiek nustebau, kai mieste, Šventose Mišiose maldininkų nebuvo tiek, kiek išvysti tikėjausi.
Galbūt tai sietina su dabartine geopolitine Lietuvos padėtimi? Galbūt reikėtų kalbėti apie šio renginio kokybę, o ne apie kiekybę?
Kongreso atidarymo metu dalyvius vaizdo įrašu pasveikino popiežius Leonas XIV. Savo kalboje popiežius akcentavo šv. Augustino išpažinimą, viltį, Dievo gailestingumą ir šiandieninio pasaulio ydas.
Kas yra kongresas? Jei glaustai – kongresas apjungia liturgiją, maldą, mokymus, liudijimus ir bendrystę. Bendruomeniniai judėjimai skatinami veikti kartu, skleisti sakramentinio gyvenimo šviesą. Tai iš dalies nebūtų pasiekiama be Dievo veikimo, gailestingumo patirties, dvasinės kelionės bendrystės… Svarbu prisiminti gailestingumo slėpinį – ,,Palaiminti gailestingieji: jie sulauks gailestingumo “ (Mt 5, 7). Naujajame Testamente pastarasis slėpinys pasiekia pilnatvę Kristuje: ,,Kai būsiu prikeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs“ (Jn 12, 32)
Šv. Mišios buvo surengtos ir pasauliui transliuojamos Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislavo arkikatedros bazilikos aikštėje. Šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Šv. Mišioms sutapus su Tėvo diena, Gintaras Grušas visiems tėvams suteikė ypatingą palaiminimą.
Šiame, jau šeštajame, kongrese, šv. Mišiose dalyvavo ir meldėsi Vatikano Evangelizacijos dikasterijos proprefektas arkivyskupas Rino Fisichella, apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Georg Ganswein, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos ir kitų šalių vyskupai ir kunigai, Pašvęstojo gyvenimo atstovai, Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona, kiti šalies ir miesto politikai.
Pasak Rino Fisichella, ,,piligrimystė Vilniaus gatvėmis – puiki proga apmąstyti Dievo Gailestingumą ir savo gyvenimą, naujai jį patikėti Dievo malonei ir drąsiai kelti klausimus: kodėl einu, į kokią savo gyvenimo sritį kviečiu Dievą, kur jo gailestingumo man ir kitiems reikia labiausiai“ (…).
Gatvėmis buvo nešamas Švenčiausiasis Sakramentas: nuo Vilniaus arkikatedros iki Išganytojo kalvos – pagrindinės kongreso renginių vietos, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios link. Ši Devintinių procesija – Dievo Kūno ir Kraujo iškilmės procesija. Procesijos metu giedotos giesmės, lydimos pučiamųjų instrumentų orkestro; buvo kalbamas Dievo Gailestingumo vainikėlis, kuris siejamas su seserimi Faustina, nes pats Jėzus Jai perdavė šios maldos žodžius… Ši malda nukreipta į Tėvą per Jėzų Kristų… Vainikėlio pagrindu tapo žodžiai ,,Amžinasis Tėve, aukoju Tau mieliausiojo Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes“ (,,Dienoraštis“, 475).
Kuo šiuo metu tapo Vilnius? Lietuvos sostinė tapo vieta, kurioje vieni meldėsi, kiti klausėsi garsių svečių pranešimų, Kristaus liudijimų. Vilnius tapo ir ta vieta, kurioje galima gvildenti Prasmės, vilties, atleidimo, socialinės atskirties, ligų, priklausomybių, netekties, šeimos santykių klausimus… Buvo kalbėta ir apie tai, kaip padėti žmogui karo akivaizdoje visame pasaulyje.
Kiekviena diena turėjo savo temą: Atmin tis, Žodis, Malda, Veiksmas, Širdis. Vilniuje penkias dienas vykusį kongresą garsino pranešėjai: ortodoksų Bažnyčios Konstantinopolio visuotinis patriarchas Baltramiejus I, kard. Grzegorz Ryš, Nicky Gumbel, Matt Fradd, prof. Donna Orsuto, kun. Chris Alar Mic, arkivysk. Rino Fisichella, kun. Janes Mallon, David N. Mackie, Kathrine E. Mackie, kun. Patrice Chocholski; grupė liudytojų…
Lietuvoje lankėsi ir kongreso dalyvius pasveikino Maltos ordino didysis magistras brolis Johnas Timothy’ is Dunlapas. Pažymėtina, kad Maltos ordinas buvo ir yra neutralus, savo misiją vykdantis daugiau nei 120 pasaulio šalių, ordinas.
Tiesa, dalyje kongreso renginių galėjo dalyvauti ne visi norintieji: tik tie, kurie buvo užsiregistravę iš anksto ir įsigiję bilietus. Sumokėjus dalyvio mokestį galima buvo dalyvauti konferencijose, gauti pietus ir vakarienę bei piligrimo rinkinį, nemokamai naudotis Vilniaus viešuoju transportu.
Vilnius skelbė svarbią žinią apie tai, kad ne kur kitur, o čia užgimė pamaldumas Dievo Gailestingumui, kuris glaudžiai tapatinamas su garsiuoju Gailestingojo Jėzaus paveikslu, nutapytu Vilniuje. Tikintieji žino, kad pats Jėzus sesers Faustinos paprašė nutapyti Jo atvaizdą. Šv. Faustinos nuodėmklausys pal. kunigas Mykolas Sopočka šią užduotį 1934 m. patikėjo dailininkui Eugenijui Kazimirovskiui. Čia, ant Išganytojo kalvos, buvusiame vienuolyne, buvo nutapytas šis Gailestingumą ir Lietuvą garsinantis paveikslas su užrašu ,,JĖZAU, PASITIKIU TAVIMI“. Šiuo metu šiame vienuolyne įsikūrusios Gailestingojo Jėzaus seserys, kurios slaugo sunkiai sergančius, šį pasaulį paliekančius ligonius. Paveikslą galima aplankyti Gailestingumo šventovėje.
Išganytojo kalva – viena sakraliausių Vilniaus vietų… Pirmieji čia įsikūrė šv. Vincento Pauliečio broliai misionieriai, kurie į pagalbą pasikvietė seseris šarites; vėliau įsikūrė seserys vizitės. Deja, valdant carinei Rusijai, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia paversta cerkve, sovietinės okupacijos metais vizičių vienuolyno ir bažnyčios pastatuose įkurtas… kalėjimas, misionierių vienuolyne – ligoninė. Kalėjimas veikia iki šiol, tiesa, už sienos… Įdomu, kad minėta bažnyčia, buvęs vizitiečių vienuolynas (vienuolyno ansamblis) buvo atviras lankytojams pirmąsyk po beveik… 80 metų…
Vilniui teko ir pasikepurėti – gausiems svečiams, miestiečiams buvo parengta turininga kultūrinė programa, teko suvaldyti kongreso dalyvių, savanorių srautus, organizuoti maitinimą ir saugumą.
Tokie kongresai vyksta nuo 2008 metų, kas trejus metus, vis kitoje valstybėje ir kitame žemyne. Į Lietuvą kongresas atkeliavo iš Italijos, Lenkijos, Kolumbijos, Filipinų ir Samoa. Tad susimąstykime, ar Lietuva turi bent teorinę galimybę kongresą surengti… antrą kartą? Ir itin svarbi detalė, kad mūsų šalį kaip piligrimai aplankė popiežiai šv. Jonas Paulius II (1993 m.) ir Pranciškus (2018 m.).
Kongresas užbaigtas Švč. Jėzaus Širdies iškilme, maldomis už taiką pasaulyje… Krikščioniško renginio dalyviai ėjo Kryžiaus kelią… Iš Vilniaus jie išsivežė naują įsipareigojimą būti Dievo Gailestingumo liudytojais savo šeimose, parapijose ir visuomenėje. Tikėkime, kad kongreso vaisiai brandins taiką, viltį ir meilę visur, kur skleidžiasi Gailestingumo žinia. Tikėkime, krikščionių bendryste, skatinančia dialogą ir tarnystę.
